With individuals losing jobs, the overall economic situation declining, demand will decline for both private and commercial real estate. Rapid government response and directing funds to renovation and state real estate projects could help retain jobs, maintain income levels and bar the way for an even greater economic collapse, real estate consulting company Solid Real Advisors partner Mantas Miseliūnas states.
Proposing to revitalise state projects
Economists have calculated that every week of quarantine slashes around 0.5% of the country’s GDP. It will be impossible for the construction and real estate sector too, which brought in 12.2% of the country’s GDP last year, to avoid losses due to the quarantine. With banks suspending real estate project financing, the fall could be steep. Based on the Lithuanian Construction Association’s calculations, it is likely that an entire 30% of the current participants of the construction market could fall out of it.
According to real estate expert M. Miseliūnas, the business sector could be aided by the state in this difficult situation through state project implementation, for example accelerating renovations, particularly of state-owned companies and other state real estate projects such as the ministry compound.
“Large state projects could currently help the real estate sector’s participants endure, would safeguard jobs, particularly in construction companies. In the future, once markets recover, such decisions would allow realising better the current Turto Bankas [Property Bank, the institution responsible for national real estate management] ministry portfolio. Now is the best time to implement a project of this type.
It is also possible to accelerate other infrastructure projects in the capital: the implementation of the Vilnius Conference and Congress Palace, National House, plan for accelerated implementation of the second and third North Street stages, begin work on the “pedagogical” roundabout’s viaduct, the bridge over the Neris River in Vingis Park, expand the development of bicycle paths and accelerate the renovation works of the left side of the Neris embankment,” the expert listed.
Placing the foundations for a tourism sector recovery
The expert notes that there are even more prospective but suspended state projects. Renewing them at the current moment would help construction and related businesses to endure, while in the medium term, it would contribute to the recovery of the tourism, accommodation, catering and other services after the crisis.
“For example, the long-awaited Vilnius Conference and Congress centre would significantly enliven the city’s face and the public events and international conferences held in it would allow the massively impacted tourism sector to recover – with the country’s appeal for business trips activated, the occupancy of hotels and catering establishments would rise,” M. Miseliūnas predicts.
The National House project also awaits its turn – an opportunity study has been performed, the winners of the architectural tender are clear; the old building has also been demolished. The very prominent location of the national concert hall would create greater appeal for Vilnius, encourage local and foreign tourism.
Decisions must be made faster
M. Miseliūnas adds that individual economic sectors need differing aid measures. If some sectors might suffice with short-term measures to resolve liquidity problems to survive, then other sectors, particularly the construction sector, require specific state purchase plans and more rapid implementation of public tenders.
“I am not advising we act as the USA did during the Great Depression when President Roosevelt’s rescue plan was based on Keynesian economic theory, and the economy was boosted through public works, where some were employed to dig holes, while others – to fill them. We are talking about real, based on opportunity studies and beneficial to the state projects, which will employ numerous specialists and which will help cushion the negative impact of the crisis on the construction and real estate sector,” the real estate expert explains.
Turi pasiūlymą, kaip išsaugoti statybų ir NT sektoriaus gyvybę
Besitęsianti COVID-19 pandemija ir karantinas neabejotinai turės įtakos visam statybų ir nekilnojamojo turto sektoriui – pradedant sklypų savininkais, baigiant projektavimo įmonėmis, architektais, plėtotojais ir statybų bendrovėmis. Daliai žmonių prarandant darbą, blogėjant bendrai ekonominei situacijai, mažės paklausa tiek privačiam, tiek komerciniam NT. Operatyvi vyriausybės reakcija ir lėšų nukreipimas į renovacijos ir valstybinius nekilnojamojo turto projektus galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, palaikyti žmonių pajamų lygį ir užkirsti kelią dar didesnei ekonominei griūčiai, teigia NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Mantas Miseliūnas.
Siūlo atgaivinti valstybinius projektus
Ekonomistai skaičiuoja, kad viena karantino savaitė nurėžia apie 0,5 proc. BVP. Nuostolių dėl įvesto karantino išvengti nepavyks ir statybų bei nekilnojamojo turto sektoriui, praėjusiais metais sunešusiam 12,2 proc. šalies BVP. Bankams sustabdžius NT projektų finansavimą, duobė gali būti itin gili. Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos skaičiavimais, tikėtina, kad iš statybų rinkos gali iškristi net iki 30 proc. dabartinių jos dalyvių.
Pasak NT eksperto M. Miseliūno, sudėtingoje situacijoje esančiam verslo sektoriui padėti galėtų valstybė, imdamasi valstybinių projektų, pavyzdžiui, spartindama renovacijos, ypač valstybei priklausančių pastatų, procesą ir tokių valstybinių NT projektų kaip ministerijų miestelio statyba įgyvendinimą.
„Dabar stambūs valstybiniai projektai padėtų išsilaikyti NT sektoriaus žaidėjams, užtikrintų darbo vietas, ypač statybų bendrovėse. Ateityje, atsistačius rinkoms, tokie sprendimai leistų geriau realizuoti esamą Turto banko valdomą ministerijų portfelį. Dabar pats tinkamiausias laikas įgyvendinti tokio tipo projektą.
Taip pat būtų galima paspartinti ir kitus sostinės infrastruktūrinius projektus: Vilniaus konferencijų ir kongresų rūmų, Tautos namų įgyvendinimą, numatyti greitesnį antrojo ir trečiojo Šiaurinės gatvės etapų įgyvendinimą, pradėti „pedagoginio“ žiedo viaduko, tilto per Nerį Vingio parke darbus, didinti dviračių takų plėtrą bei paskubinti kairiosios Neries krantinės tvarkymo darbus“, – vardina ekspertas.
Leistų padėti pamatus turizmo sektoriaus gaivinimui
Ekspertas pažymi, kad perspektyvių, tačiau pristabdytų valstybinių projektų, yra ir daugiau. Esamu laikotarpiu jų atnaujinimas padėtų išsilaikyti statybos ir susijusiems verslams, o vidutiniu laikotarpiu prisidėtų prie turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų greitesnio atsigavimo po krizės.
„Pavyzdžiui, ilgai lauktas Vilniaus konferencijų ir kongresų centras stipriai pagyvintų miesto veidą, o jame vykdomi viešieji renginiai ir tarptautinės konferencijos leistų palengva atsigauti itin smarkiai nukentėjusiam turizmo sektoriui – suaktyvinus šalies patrauklumą verslo kelionėms, augtų viešbučių ir maitinimo įstaigų užimtumas“, – prognozuoja M. Miseliūnas.
Savo eilės laukia ir Tautos namų projektas – galimybių studija atlikta, architektūrinio konkurso laimėtojai aiškūs, senas pastatas jau taip pat nugriautas. Itin matoma nacionalinės koncertų salės vieta kurtų didesnį Vilniaus patrauklumą, skatintinų vietinį ir atvykstamąjį turizmą.
Sprendimai turi būti priimami greičiau
M. Miseliūnas priduria, kad atskiriems ekonomikos sektoriams reikia skirtingų gelbėjimo priemonių. Jei vieniems sektoriams išgyvenimui pakaks trumpalaikių priemonių laikinoms likvidumo problemoms spręsti, tai kitiems sektoriams, ir ypač statybų, reikalingas konkretus valstybinių užsakymų planas ir viešųjų pirkimų spartesnis įgyvendinimas.
„Nesiūlau elgtis kaip JAV Didžiosios depresijos metu, kuomet prezidento Ruzvelto gelbėjimo planas buvo paremtas keinsistine ekonomikos teorija ir ekonomika buvo skatinta per viešuosius darbus, kai vieni buvo įdarbinami kasti duobes, o kiti – jas užkasti. Kalbame apie realius, galimybių studijomis pagrįstus ir valstybei naudingus projektus, įdarbinsiančius daug specialistų ir padėsiančius amortizuoti neigiamas krizės pasekmes statybų ir NT sektoriuje“, – pasiūlymą grindžia nekilnojamojo turto ekspertas.
