Sekite 15min Google
Mėsa žmonių mitybos dalimi buvo nuo senų laikų. Ir nors šiandien daugėja žmonių, besirenkančių vegetarišką, veganišką ar kitokią augalinę mitybą, JAV mėsos vartojimas tebėra labai paplitęs.
Kaip 2021 metais skelbė „Ipsos“, mėsą į savo racioną įtraukia 89 proc. amerikiečių. Tais pačiais metais JAV Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) nurodė, kad nuo 63 iki 74 proc. žmonių kasdien valgo raudoną arba perdirbtą mėsą, rašo „Parade“.
Daugeliui mėsa yra įprasta kasdienio valgiaraščio dalis – ji valgoma ir per šventes, ir įprastomis dienomis. Tačiau tai, kad tam tikras produktas ant stalo atsiduria nuolat, dar nereiškia, kad dažnai susimąstome apie jo poveikį sveikatai.
Kaip mėsa veikia sveikatą
Mėsa yra svarbus baltymų šaltinis, joje taip pat yra geležies. Vis dėlto 2021 metais paskelbtame tyrime didesnis mėsos vartojimas buvo siejamas su didesne tam tikrų sveikatos sutrikimų, tarp jų širdies ligų, plaučių uždegimo ir diabeto, rizika.
Kalbant apie širdies sveikatą, liesesnė mėsa, pavyzdžiui, vištiena, taip pat žuvis paprastai laikomos palankesniu pasirinkimu nei riebi raudona mėsa. Tačiau ypač daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai gali duoti augaliniu maistu gausesnė mityba, be kita ko, padedanti kontroliuoti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.
„Taip yra todėl, kad augaluose paprastai gausu skaidulų, kurios taip pat padeda mažinti cholesterolio kiekį“, – sako gydytoja Joyce Oen-Hsiao, Jeilio medicinos mokyklos širdies ir kraujagyslių medicinos docentė.
Ji aiškina, kad didesnis daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, pupelių, ankštinių augalų ir riešutų kiekis racione siejamas su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kardiologė siūlo siekti tokio raciono, kuriame būtų daugiau daržovių, viso grūdo produktų ir vaisių, o raudonos bei riebios mėsos – mažiau.
„Stenkitės valgyti daugiau vištienos, kalakutienos ar žuvies, kad gautumėte baltymų. Jei pacientas man sako, kad tiesiog negali visiškai atsisakyti raudonos mėsos, rekomenduoju jam apriboti jos vartojimą iki nedidelio kepsnio gabalėlio – maždaug 113 g – kartą per mėnesį“, – sako J. Oen-Hsiao.
Dvi mėsos rūšys, kurių širdžiai geriau valgyti mažiau
Pasak J. Oen-Hsiao, širdies sveikatos požiūriu daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į dvi mėsos grupes.
Pirmoji – raudona mėsa, ypač riebi.
„Šioje mėsoje gausu sočiųjų riebalų, kurie gali padidinti MTL cholesterolio kiekį“, – pabrėžia gydytoja.
Antroji grupė – perdirbti mėsos gaminiai: įvairios rūkytos ir virtos dešros, šalti mėsos užkandžiai bei panašūs produktai.
Pasak kardiologės, tokie gaminiai nėra palankūs sveikatai, nes juose gali būti daug sočiųjų riebalų ir natrio. Didelis natrio kiekis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo ir kojų tinimo.
Kardiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne nutukimo ir kai kurių vėžio formų rizika.
Atsargiau vertinti reikėtų ir perdirbtuose mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, dešrainių dešrelėse, naudojamus nitratus. Pasak J. Oen-Hsiao, didelis jų kiekis siejamas su didesne vėžio ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.
Kardiologė pritaria Amerikos širdies asociacijos rekomendacijai riboti raudonos mėsos vartojimą.
„Sveikesnis pasirinkimas – garuose virta paukštiena be odos ir žuvis, geriausia lašiša bei kitos žuvys, kuriose gausu omega-3 riebalų rūgščių“, – sako ji.
