Uwe Knop, įrodymais pagrįstos mitybos mokslininkas iš Vokietijos, siūlantis argumentuotą orientaciją savarankiškiems mitybos sprendimams, atkreipia dėmesį į paradoksą: daugelį metų kartota rekomendacija suvalgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną remiasi tuo pačiu moksliniu pagrindu kaip ir teigiamos išvados apie kavą ar šokoladą – stebėjimo tyrimais ir koreliacijomis, o ne tvirtais priežastiniais įrodymais.
„Jei mitybos politika rekomendacijas grindžia epidemiologinėmis koreliacijomis, kodėl neįvertinus ir maisto produktų, kurių teigiamos sveikatos sąsajos yra bent jau tokios pat stiprios – ir kuriuos žmonės iš tikrųjų mėgsta?“ – teigia U. Knop.
Kava: „skysta sveikatos kampanija“?
Pasak mokslininko, tarptautiniai tyrimai nuolat rodo ryšį tarp reguliaraus kavos vartojimo ir mažesnės rizikos susirgti:
-
širdies ir kraujagyslių ligomis,
-
2 tipo diabetu,
-
insultu,
-
depresija,
-
neurodegeneracinėmis ligomis.
Be to, statistiškai saikingai kavą vartojantys žmonės dažnai gyvena ilgiau. Ypač įdomi vadinamoji dozės–poveikio koreliacija – iki maždaug keturių ar penkių puodelių per dieną mirtingumo rizika linkusi mažėti.
„Kava daugeliui žmonių tiesiog teikia malonumą – ir galbūt tai sveikatai svarbiau, nei dažnai pripažįstama“, – argumentuoja U. Knop.
Jis taip pat primena, kad senasis įsitikinimas, esą kava „sausina organizmą“, jau paneigtas – šiandien ji laikoma prisidedančia prie skysčių balanso.
O kaip šokoladas?
Dar daugiau diskusijų kelia šokoladas. Tyrimuose pastebėtos sąsajos tarp reguliaraus – ypač juodojo – šokolado vartojimo ir:
-
geresnio kraujagyslių elastingumo,
-
mažesnės 2 tipo diabeto rizikos,
-
geresnių pažintinių funkcijų,
-
kai kuriais atvejais – mažesnės širdies ligų rizikos.
U.Knop net primena garsiai nuskambėjusią „šokolado koreliaciją“ Šveicarijoje – didelis šokolado vartojimas ten sutampa su ilga gyvenimo trukme ir santykinai nedideliu nutukimo lygiu.
Vis dėlto mokslininkas ragina nepainioti statistinių ryšių su įrodytais faktais.
„Koreliacijos nėra priežastiniai ryšiai. Tai didžiausia visos mitybos mokslo problema“, – pabrėžia jis.
Didžioji mitybos tyrimų problema
Kaip aiškina U. Knop, dauguma mitybos tyrimų remiasi pačių žmonių prisiminimais apie tai, ką jie valgė ar gėrė – o tokie duomenys neišvengiamai netikslūs.
Be to, žmonių gyvenimo būdas labai skiriasi: tas, kuris geria daug kavos, gali daugiau sportuoti, geriau miegoti ar turėti kitus sveikesnius įpročius. O juodąjį šokoladą besirenkantis žmogus dažnai apskritai labiau rūpinasi savimi.
Todėl, pasak mokslininko, objektyviai tiksliai apibrėžti „vienintelę sveiką mitybą“ yra labai sudėtinga.
„Svarbiausia – ne produktų skirstymas į gerus ir blogus, o kiekis, kontekstas ir individualus organizmo atsakas“, – sako U. Knop.
Mažiau dogmų, daugiau pasitikėjimo savimi
Mitybos specialistas siūlo atsisakyti kraštutinumų ir griežtų taisyklių.
„Žmonės valgo ne laboratorijoje, o realiame gyvenime. Maistas yra kultūra, emocija, malonumas ir socialinis ryšys“, – pažymi jis.
Anot jo, sveikiausias principas gali būti visai paprastas: stebėti, kaip organizmas reaguoja į maistą, ir rinktis tai, kas žmogui tinka bei teikia džiaugsmo.
„Mažiau pasitikėkite mitybos guru – labiau savo kūno pojūčiais“, – reziumuoja Uwe Knop.
