Viskas prasidėjo ieškant senųjų Skaudvilės krašto tradicijų. Skaudvilės kultūros centro direktorė Rasa Bartkuvienė, rinkdama medžiagą apie krašto bandonijas, sutiko Stefaniją Pacevičienę, gimusią dar 1944-aisiais. Kai paklausė, ką anuomet žmonės valgė, Stefanija tik nusišypsojo: „Vaikieli, prastā valgēm. Bovuom dešėmt vāku, mama toriejė vėsus ėšmaitintė kou pėgiau, kou rėbiau ė kou gardiau.“
Būtent iš to mamos rūpesčio gimė genialus paprastumas. Vaikai prašydavo kleckų, o mama, griebdama tešlą, tik kartodavo: „Im i met“ (imam ir metam).
Ši frazė Rasai Bartkuvienei tapo tarsi nušvitimu. Nors pati Stefanija kuklinosi, kad tai tebuvo tikras „prasčiokų valgis“ – išverdi, užpili pakepintais svogūnais ir valgai – būtent tas nuoširdus paprastumas pakerėjo R.Bartkuvienę.
Močiučių paslaptys: dvi šeimos, du receptai
Sužavėta šios istorijos, Rasa pasiūlė kolegei, režisierei Zitai Jurevičienei, šį kulinarinį paveldą prikelti naujam gyvenimui ir paversti jį pasakojimu. Taip gimė teatralizuota programa apie Skaudvildvario valstiečius, kurie verda tuos paprastus kleckus ir vaišina Skaudvildvario ponus bei jų svečius. O šie, paragavę „prasčiokų“ maisto, lieka pakerėti – kleckų skonis nepalieka abejingų net ir kilmingiausių svečių.
Tačiau „Im i met“ istorija ties Stefanija nesibaigė. Režisierė Zita Jurevičienė į komandą atnešė dar vieną brangakmenį – savo anytos Marijonos Jurevičienės receptą. Stefanija kleckus meistravo iš žalių, ką tik sutarkuotų bulvių, o Marijona puoselėjo kitokią tradiciją – virimą iš virtų, krakmolingų bulvių.
Taip susijungė dvi šeimų istorijos, dvi tradicijos ir gimė tai, ką šiandien Skaudvilėje mato tūkstančiai: kultūros centro darbuotojų rengiama teatralizuota XIX–XX a. Skaudvildvario buities interpretacija. „Tai yra susivienijimas“, – sako R.Bartkuvienė.
Kai komanda ruošiasi šventei, darbas verda kaip tas kleckų puodas: vieni skuta bulves, kiti pjausto lašinius, treti kuria ugnį. „Įsivaizduokite, vien padažui mums reikia 15 kilogramų spirgų! Tas bendras triūsas vėliau persiduoda žmonėms. Mes vienijamės tarpusavyje, o tada mūsų energija suvienija visą miestelį.“
Paslaptis – dūmo kvapas ir kantrybė
Tikrasis „Im i met“ kleckas pripažįsta tik vieną stichiją – lauko ugnį. Gamtos prieglobstis ir malkų spragsėjimas suteikia skonį, kurio neįmanoma atkartoti jokioje modernioje virtuvėje. Nors receptas atrodo paprastas, jame slypi kelios „auksinės“ taisyklės.
Svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nemaišyti! Vos įmetus klecką į verdantį vandenį, rankos turi likti prie šonų. Jei pradėsi maišyti per anksti – kleckas suirs, pavirs koše ir „magija“ dings. Kleckas pats turi nuspręsti, kada jam pakilti į viršų. Tik jam išnirus į paviršių, galima švelniai pajudinti, dar truputį pavirti ir ruoštis didžiausiam malonumui.
Skaudvilės „Im i met“ receptas
1 variantas: iš žalių bulvių
Tai receptas tiems, kas mėgsta cepelinų skonį.
- Tarkiai: Nuskuskite bulves ir sutarkuokite jas smulkia tarka. Svarbu: tarkių nusunkti nereikia! Visas bulvių sultingumas turi likti.
- Miltų magija: Vienai didelei bulvei dėkite maždaug du šaukštus miltų.
- Surišimas: Įmuškite kiaušinių, įberkite druskos. Tešla turi būti tiršta, kad laikytųsi šaukšte.
- Veiksmas: Į gerai pasūdytą verdantį vandenį kabinkite šaukštą tešlos ir... „Im i met!“.
2 variantas: „Marijonos virtinukai“ (iš virtų bulvių)
Šį receptą išsaugojo Marijona Jurevičienė. Jis švelnesnis, tirpstantis burnoje.
- Pagrindas: Išvirkite bulves su lupenomis, nulupkite ir sugrūskite.
- Minkymas: Dėkite miltų, muškite kiaušinius, berkite druską.
- Paslaptis: Jei bulvės labai krakmolingos, miltų gali beveik nereikėti! Jei bulvės „jaunos“ – nepagailėkite krakmolo, kad kleckas neištižtų.
Karūna – padažas
Kleckas be spirgų – kaip Žemaitija be kalvų. Kol puodas kunkuliuoja, pasispirginkite riebios šoninės ar lašinukų. Juos supjaustykite smulkiai, pakepinkite, tada berkite smulkiai pjaustytus svogūnus. Viskas turi spirgėti, kvepėti ir blizgėti.
Kaip valgyti? Tik karštus. Tik ką tik ištrauktus. Užpiltus riebiu padažu ir būtinai – geriausioje kompanijoje. Nes, kaip sako skaudviliškiai, „Im i met“ kleckai geriausiai virškinasi tada, kai šalia skamba juokas ir gera daina.
Skanaus!
