Ilgus metus su IT ir dideliais interneto projektais dirbęs Andrejus prieš kurį laiką panoro sukurti ir kažką fiziškai apčiuopiamo. Laimei, netikėtai „YouTube“ pastebėtas vaizdo įrašas supažindino jį su nauju pasauliu – rankų darbo gipso gaminiais ir žvakėmis. Nuo tada vyras atgal jau nežiūrėjo: namuose Šalčininkų rajone įkūrė dirbtuvėles ir savo sukurtu grožiu ėmė dalintis su visa šalimi.
„Labai greitai prie visko priprantu“
Kaip portalui 15min pasakoja Andrejus, gimė ir užaugo jis pačiame Šalčininkų mieste. Į gyvenimą negrįžtamai pakeitusią avariją jis pateko būdamas vos 15-os. „Tiesiog įsivėliau ne į tą kompaniją“, – prisipažįsta vyras.
„Kartu su draugais važinėdavome į diskotekas, į visokiausius klubus, gėrėme alų. Na, vienu žodžiu, nieko gero nebuvo. Tuomet 2003 metais, grįždami iš diskotekos, mes patekome į avariją. Jos metu vienas mano geriausias draugas žuvo, o aš patyriau stuburo traumą, dėl kurios jau niekada negalėsiu vaikščioti“, – atvirauja Andrejus.
Anot tautiečio, pirmieji metai, bandant susitaikyti su naująja savo realybe, buvo išties labai sunkūs. Tačiau vėliau jaunuolis į savo likimą pradėjo žiūrėti kitaip, su savotišku dėkingumu.
„Mano charakterio tipas toks, kad aš labai greitai prie visko priprantu: ir prie gero, ir prie blogo. Nekankino manęs mintys, kodėl man taip atsitiko. Aš tiesiog įsiliejau į naują savo gyvenimą. Visokiausių, aišku, dalykų buvo, bet aš jaučiausi laimingas. Sakiau sau: jeigu ne avarija, net neįsivaizduoju, kur būčiau dabar nuklydęs“, – tikina pašnekovas.
Kaip pažymi Andrejus, apie tai, ką veiks ateityje, paauglystėje jis per daug negalvojo. Tikriausiai būtų nuėjęs dirbti į statybas. Visgi po avarijos teko svarstyti apie kitokius būdus, kaip užsidirbti pinigų. Taip jis pamažu ir atrado IT sferą.
„Tėvai labai pasistengė, kad įsigyčiau kompiuterį, kad kažką galėčiau veikti. Aišku, iš pradžių juo tik žaidžiau, bet vėliau, kai man jau buvo 18-a, pradėjau kurti internetinius puslapius, mokytis programavimo. Taip po truputį ir įsivažiavau – visą gyvenimą iš to uždirbau“, – pasakoja tautietis.
Tvaru ir su meile
Kad ir koks žavus buvo IT pasaulis, jame praleidęs daugybę metų, Andrejus galiausiai pasijuto pavargęs – norėjosi kažko šviežio, naujo, veiklos, kur būtų daugiau kūrybos ir bendravimo. „Giliai viduje visada troškau kurti kažką apčiuopiamo – tai, kas suteiktų ne tik vizualinį, bet ir juntamą džiaugsmą“, – teigia jis.
Laimei, visai atsitiktinai 2022-ųjų žiemą lietuvis platformoje „YouTube“ pamatė vaizdo įrašą, kuriame vienas vaikinas pasakojo apie rankų darbo gipso gaminius ir žvakes. Andrejui iš karto cinktelėjo galvoje: norėčiau tai išbandyti ir aš.
„Iš smalsumo ėmiau gilintis į šią sritį – skaičiau, žiūrėjau, bandžiau, klydau ir vėl bandžiau. Nors anksčiau ir buvau išmėginęs įvairius rankdarbius, niekas man nepatiko taip, kaip gipsas ir žvakės“, – pabrėžia vyras.
Iš pradžių vyras šiuos grožius darė tik sau, vėliau – ir savo draugams. Tačiau pastebėjęs, kaip iš tiesų tai žmones domina, jis galiausiai nusprendė imtis platesnės gamybos. Taip praėjusiais metais ir užgimė „The Oak Fam“ – Andrejaus internetinė parduotuvė.
Žvakės, namų ir automobilio kvapai, interjero detalės iš gipso – viskas, ką pašnekovas parduoda, yra tvaru ir su meile pagaminta rankomis. Iš pradžių vyras kiekvieną gaminį pats ir darydavo, tačiau, daugėjant užsakymų, tam tiesiog ėmė trūkti laiko.
„Pernai, artėjant vasarai, iš tikrųjų jau nelabai viską spėdavau, keldavausi anksti ryte ir dirbdavau iki 2 val. nakties. Tada nusprendžiau surasti žmogų, kuris man padėtų su gipso liejimu, kadangi tai ganėtinai sunku ir užima daug laiko. Laimei, man atsiliepė viena pažįstama. Su ja visą vasarą ir sukomės.
Būdavo, kad ir žmona padėdavo: grįždavo iš savo darbo ir pakuodavo užsakymus. Bet taip ir ji nesuspėdavo pailsėti. Tad galiausiai rudenį ji išėjo iš darbo ir nuo tada parduotuvėje sukasi kartu su manimi“, – šypsosi Andrejus.
Bruknynė atgimsta
Nors šiuo metu tautietis dar sulaukia įvairių programavimo užsakymų, ilgainiui jis tikisi pilnai atsidėti vien savo rankų darbo gaminiams. Šiuo metu Andrejus su žmona Oksana kaip tik plečia savo verslą: iš dirbtuvių namuose kaime persikelia į patalpas Šalčininkuose.
„Iš pradžių ieškojome vietos tik gamybai, bet taip jau pasisekė, kad šios patalpos yra miesto centre, ploto pakankamai, todėl turėsime dar ir fizinę savo parduotuvėlę“, – džiaugiasi pašnekovas.
Pati šeima pasiliks visai šalia esančiame kaime – Bruknynėje. Čia jie gyvena jau pastaruosius 13 metų. „Čia buvo mano žmonos močiutės sklypas, tiesiog jos daržas. 2008 metais ji nusprendė mums tą sklypą padovanoti. Nuo to laiko pradėjome statytis namą. Apie 4 metus užtruko, kol įsikraustėme“, – aiškina vyras.
Pasak jo, nuo tada, kai jie persikėlė gyventi į Bruknynę, kaimelis išties nemažai pasikeitė, atgijo. „Anuomet nuolat čia gyvenančius žmones buvo galima turbūt ant pirštų suskaičiuoti, o dabar čia įsikūrę jau apie 80 šeimų.
Kasmet atsikrausto vis daugiau ir daugiau žmonių. Juk čia iš tikrųjų labai graži vieta. Esame pačiame miško vidury, tarp Vilniaus ir Šalčininkų. Jei net ir neturi automobilio, gali gyventi – tik pusantro kilometro iki pagrindinio kelio, o autobusai labai dažnai kursuoja, praktiškai kas pusvalandį. Dėl to žmonės ir renkasi šią vietą“, – sako pašnekovas.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
