Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 31d. 09:17

Daugiausiai mirčių nusinešanti liga: dėl daugelio jos rizikos veiksnių kalti mes patys

Širdies ligos
123RF.com iliustr. / Širdies ligos

Daugybę metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Mirtingumo statistikoje jos sudaro apie 56 proc. Šių ligų rizikos veiksniai seniai yra žinomi, tačiau liūdniausia tai, kad nors daugumos jų galima išvengti koreguojant gyvenimo būdą, sergamumo ir mirtingumo statistika nesikeičia. Taigi kada ir kaip pradėti širdies ir kraujagyslių ligų prevencija?

Higienos instituto duomenimis, 2018 m. Lietuvoje mirė 19 024 vyrai ir 20 550 moterų. Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų tarp jų sudarė atitinkamai 47,3 ir 62,9 proc. Apibendrinant, pernai šimtui tūkstančių gyventojų teko 782,5 mirties nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai.

Naujausiais duomenimis, net 63,4 proc. mirusiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirties priežastis – išeminė širdies liga, kuri dažniausiai pasireiškia krūtinės angina (stenokardija) arba ūminiais koronariniais sindromais (nestabilia krūtinės angina, miokardo infarktu).

„Tai labai dideli skaičiai ir, deja, jie iš esmės gerėja labai lėtai. Tačiau tai rodo, kad Lietuvoje prevencinė programa buvo ir yra būtina“, – teigė Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus filialo pirmininkė prof. Žaneta Petrulionienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė

Kas gali dalyvauti prevencijos programoje

2005 m. Lietuvoje inicijuota, o 2006-aisiais pradėta vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, susidedanti iš dviejų pakopų. Pirmoji pakopa, arba pirmasis etapas, yra vykdomas šeimos gydytojų – programoje dalyvauja beveik visi šeimos centrai, kuriuose kiekvienais metais patikrinama per 260 tūkst. asmenų. Į programą įtraukiami dar nesirgę širdies ir kraujagyslių ligomis 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys. Po pirmojo patikrinimo kartą per metus jie kviečiami pakartotinei kontrolei.

Patikrinimo metu programos dalyviams nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, t. y. matuojamas kraujospūdis (įvertinama, ar yra arterinė hipertenzija), cholesterolio ir kitų riebalų kiekis kraujyje, atliekama cukrinio diabeto ir metabolinio sindromo diagnostika, įvertinamas nutukimo laipsnis, jeigu jis yra, bei pilvinis nutukimas, išsiaiškinama, ar žmogus rūko.

Pagal tam tikrus nustatytus kriterijus dalis asmenų (apie 5–10 proc., arba apie 17 tūkst. per metus), turinčių didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių liga, siunčiami į antrą programos etapą, t. y. į specializuotus centrus, kuriuose pacientus detaliai ir išsamiai tiria kardiologai. Deja, pastaruoju metu yra galimybė siųsti į antrą etapą tik asmenis, turinčius cukrinį diabetą arba metabolinį sindromą.

13 metų rizikos veiksniai nesikeičia

„Jau 13 metų atliekame periodinę rizikos veiksnių, nustatytų asmenims, patikrintiems pagal prevencinę programą, analizę. Dažniausi rizikos veiksniai – dislipidemija (kraujo riebalų (lipidų) disbalansas) arba bet kurio lipidogramos parametro pokytis (apie 89 proc.), arterinė hipertenzija (per 50 proc.), pilvinis nutukimas (46 proc.), metabolinis sindromas (30 proc.), rūkymas (20 proc.), cukrinis diabetas (10 proc.).

Matome teigiamą tendenciją, susijusią su arterinės hipertenzijos paplitimu ir gydymo efektyvumu. Padidėjusio kraujospūdžio nustatoma mažiau ir jis geriau koreguojamas. Cukrinio diabeto paplitimas beveik nesikeičia, pilvinio nutukimo ir nutukimo šiek tiek mažėja, bet labai nežymiai.

Rūkymo tendencijos nėra geros. Vienu metu jo paplitimas mažėjo, bet šiuo metu rūkančiųjų vėl daugėja, ypač tarp moterų. Rūkymas – tarsi savaime suprantamas rizikos veiksnys. Nors yra žinoma rūkymo įtaka kraujagyslėms, infarkto bei insulto rizikai, tačiau žmonės neatsisako šio žalingo įpročio. Dar daugiau – atsiranda naujos tabako formos, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės, kurios ne mažiau žalingos, nors bandoma teigti kitaip.

Tam tikri širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai nepriklauso nuo mūsų, tačiau daugelį iš jų galime kontroliuoti.

Kaip matyti iš statistikos, tarp ištirtų asmenų labiausiai paplitusi dislipidemija, tačiau pastaruoju metu mes ypač stengiamės išaiškinti labai sunkios, šeiminės, genetiškai nulemtos dislipidemijos atvejus. Ją galima įtarti, kai cholesterolis yra neįprastai aukštas (kai blogasis MTL cholesterolis viršija 5 mmol/l). Tokie atvejai nėra labai dažni, bet pažeidžiamos ištisos šeimos, be to, jie sukelia labai ankstyvus infarktus ir staigias mirtis“, – vardijo Ž.Petrulionienė.

Įtarus šeiminę genetinę dislipidemiją, šeimos gydytojai raginami registruoti pacientą tolesniam ištyrimui Santaros klinikų Pirminės prevencijos registratūros telefonu +370 686 88993 (darbo dienomis nuo 10 iki 14 val.).

Pasak medikės, nors per 13 programos metų rizikos veiksnių paplitimo, o taip pat sergamumo kraujotakos ligomis bei mirtingumo nuo jų mažėjimo tendencijos ne tokios didelės, kaip buvo tikėtasi, kita vertus, kitų pasaulio šalių patirtis rodo, kad panašios programos matomus teigiamus rezultatus parodo tik po 20–40 metų. Vadinasi, norint sulaukti prevencinės programos įtakos sergamumo ir mirtingumo mažėjimui reikia toliau atkakliai ir kantriai dirbti.

Žmonės nesidomi savo rizikos veiksniais

Tam tikri širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai nepriklauso nuo mūsų, pavyzdžiui, genetika, šeiminis paveldėjimas ar amžius, tačiau daugelį iš jų, taip pat ir jau minėtus, galime kontroliuoti. Tačiau, kardiologės teigimu, žmonės ne tik jų nekontroliuoja, bet net ir nežino.

„Minėta prevencijos programa nustato rizikos veiksnius, tačiau daugumą iš jų ir patys žmonės galėtų išsiaiškinti. Tačiau dažniausiai žmonės net nežino, koks yra jų kraujospūdis, niekada jo nematuoja, taip pat nežino savo pulso, kūno masės indekso, liemens apimties, o ką jau kalbėti apie kraujo rodiklius – cholesterolį, gliukozės kiekį ir pan. Taigi žmonių domėjimasis savo rizikos veiksniais, kitaip tariant, savo širdies sveikata skaičiais, yra nedovanotinai mažas. Tik pakviestas į programą, žmogus būna supažindintas su šiais rizikos veiksniais.

Taip pat žmonės nežino, kokie turi būti širdies sveikatos skaičiai. Jie nežino, koks turi būti normalus kraujospūdis, kūno masės indeksas, kokia turi būti sveika, optimali liemens apimtis, koks turi būti cholesterolis, kiek turi būti gliukozės kraujyje. Kitaip tariant, jie nežino nei ką turi, nei ko siekti“, – aiškino pašnekovė.

123RF.com nuotr./Kraujospūdis
123RF.com nuotr./Kraujospūdis

Pamirštame mitybą ir fizinį aktyvumą

Medikės manymu, nepakankamai dėmesio skiriama tokiems rizikos veiksniams, kaip mityba ir fizinis aktyvumas. Pasak Ž.Petrulionienės, tiek fizinio aktyvumo, kiek rekomenduojama Europos kardiologų draugijos gairėse, žmonės tikrai neturi.

Rekomenduojama mankštintis 4–5 kartus per savaitę ne mažiau kaip 30 minučių, atliekant vidutinio intensyvumo fizinius pratimus (pavyzdžiui, greitai vaikščioti). Fizinės veiklos trukmę galima skaidyti ir atlikti per keletą kartų. Norint padidinti savo fizinį pajėgumą ir pagerinti savijautą galima pradėti nuo kasdienio paprasto pusvalandžio trukmės vaikščiojimo.

„Sveikos mitybos principų Lietuvoje taip pat nesilaikoma. Galbūt daug lemia mūsų nacionaliniai tautiniai įpročiai, tačiau apklausos rodo, kad mitybos tendencijos nesikeičia – vartojama per daug sočiųjų riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, cukraus, druskos ir per mažai vaisių bei daržovių, žuvies produktų, taip pat atsiradę nauji sveikatai nepalankūs produktai – saldikliai, transriebalų rūgštys“, – teigė pašnekovė.

Pasikonsultuoti dėl rizikos veiksnių medikė ragina su šeimos gydytoju, kuris, įtraukdamas žmones į minėtą prevencinę programą, paaiškina, kokį rizikos veiksnių rinkinį turi konkretus žmogus ir kaip jis turėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, o prireikus paskiria medikamentus (kraujospūdžio, cholesterolio, cukrinio diabeto kontrolei).

Jaunoji karta – sąmoningesnė

„Pastaruoju metu tiek Europos, tiek pasaulio kardiologų kongresuose pažymima, kad prevencinės priemonės turi būti pradėtos taikyti daug anksčiau nei mūsų programa, t. y. šeimose praktiškai nuo vaikų. Todėl Lietuvos širdies asociacija jau keletą metų vykdo projektą ,,Tuk tuk širdele – būk sveika!“, kurio metu vaikams diegiami sveiko gyvenimo įgūdžiai, jie supažindinami su širdies ligų rizikos veiksniais ir prevencija. Taigi jau vaikai turėtų žinoti, kas yra sveika ir kas nesveika, ir tų principų laikytis.

Kai mes pradedame prevencijos priemones taikyti vidutinio amžiaus (40–50 metų) žmonėms, visame pasaulyje kalbama apie tai, kad tai jau yra vėlokai, nes aterosklerozė jau būna prasidėjusi, rizikos veiksniai per susiformavusius įpročius jau smarkiai įsišakniję bei paplitę, todėl pakeisti žmogaus gyvenimo būdą yra labai sunku.

Žmonės kuo anksčiau turėtų sužinoti apie rizikos veiksnius, kol aterosklerozės procesas dar nėra toli pažengęs.

Susiformavę mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai jau būna blogi, todėl ir randame tiek daug rizikos veiksnių. Todėl žmonės kuo anksčiau turėtų sužinoti apie visus minėtus rizikos veiksnius, kol aterosklerozės procesas dar nėra toli pažengęs“, – svarstė Ž.Petrulionienė.

Pašnekovės manymu, jaunoji karta (20–30-mečiai) jau yra sąmoningesni. Jauni žmonės domisi sveiku gyvenimo būdu, kontroliuoja, ką valgo, skaito etiketes, jau žino apie didelio kiekio cukraus, druskos, konservantų, transriebalų žalą, apie fizinio aktyvumo naudą. Jie jau puikiai žino, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti, nenutukti, profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus, matuotis kraujospūdį.

„Kai jie pasieks tikslinį programos amžių, tarp jų rizikos veiksnių bus nustatoma mažiau“, – įsitikinusi medikė.

Patarimai, kaip sveikai maitintis

  • Kiekvieną dieną suvalgyti penkias porcijas spalvingų daržovių.
  • Kiekvieną dieną suvalgyti du vaisius.
  • Valgyti produktus, turinčius mažai riebalų arba mažesnio riebumo pieno produktus.
  • Valgyti riebios šviežios arba šaldytos žuvies 2–3 kartus per savaitę.
  • Valgyti saikingai liesą, neperdirbtą mėsą, paukštieną ir žvėrieną.
  • Į dietą įtraukti rupius grūdus, duoną, makaronus, vermišelius ir ryžius.
  • Rinktis margarinus ar užtepėles, turinčias mažai sočiųjų riebalų ir praturtintas nesočiosiomis rūgštimis.
  • Maisto ruošimui naudoti aliejus su polinesočiosiomis ir mononesočiosiomis rūgštimis.
  • Užkandžiams naudoti nesūdytus riešutus ir sėklas.
  • Rinktis maisto produktus, kurie paženklinti „nepridėta druskos“, „mažai druskos“ arba „sumažintas druskos kiekis“.
  • Valgyti maisto produktus, kurie yra praturtinti omega-3 žuvų taukų papildais.
  • Vengti maisto, kuriame yra daug riebalų, pvz., riebaluose kepto maisto, „greito maisto“ ir kepinių (pyragaičių, pyragų, sausainių).

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką