Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką naujo Pauliui Korsakui galima pasakyti apie žuvis?

Paulius Korsakas
Šarūno Bulotos / 15min nuotr. / Paulius Korsakas
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugybė Lietuvos žvejų mėgėjų kasmet vyksta žvejoti į Švediją, Daniją, Norvegiją. Kiti, turintys dar daugiau jūrinės patirties, važiuoja į Murmanską arba šalia esančias Norvegijos valdas prie Barenco jūros – šukučių (toks gardumynas kriauklėse) ir krabų. Bene žinomiausias Lietuvos meškeriotojas, jau 23-ejus metus vedantis TV laidą „Vienam gale kablys“ į šiaurės jūras pažvejoti kasmet išvyksta po keletą kartų. Galbūt todėl toks sveikas ir užsigrūdinęs, nes iki soties prisiragauja mitybos specialistų labai rekomenduojamų menkių ir lašišų iš šiaurės jūrų?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Pauliaus Korsko vardas – žvejo sinonimas kiekvienam Lietuvos meškeriotojui. Paulius ne tik yra puikiai įvaldęs žvejybos meną ir techniką – jis moka skaniai paruošti žuvį ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvos gyventojų, valgantis pakankamai šiaurės jūrų gėrybių. Juk būtent menkėse ir lašišose itin gausu antioksidantinio poveikio medžiagų - riebiųjų rūgščių omega 3, kurios be galo  svarbios ir reikšmingos mūsų medžiagų apykaitai. Jei jų negauname su maistu (minėta žuvimi) arba maisto papildų forma (žuvų taukai), dažnai pasireiškia nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos.

- Pauliau, ar ir tau vaikystėje teko šaukštais gerti žuvies taukus? Juk daugeliui vaikų mamos jų duoda nuo mažumės, kartu su vitaminu C. Ypatingai žiemą ir pavasarį, kai imunitetas nusilpsta.

- Niekas man to neliepdavo daryti. Gal todėl, kad kai buvau mažas, visai nesirgau. O nesirgau galbūt ir dėl to, kad mano tėtis  - meškeriotojas iki kaulų smegenų. Tad daugiau nei pusę mano maisto raciono sudarė žuvis. Kiek prisimenu, tėtis važiuodavo meškerioti be manęs ir su manim – įvairiai. Bet kiekvieną savaitgalį ant stalo turėdavome šviežios žuvies. Tad mama man žuvų taukų per prievartą nesiūlydavo.

Nesirgau galbūt ir dėl to, kad mano tėtis  - meškeriotojas iki kaulų smegenų. Tad daugiau nei pusę mano maisto raciono sudarė žuvis.

-  Kadaise esi sakęs, kad savo draugų nevalgai.  Draugais vadini žuvis.

- Gal dėl to, kad vaikystėje buvau tiek žuvies prisivalgęs, kad suaugęs į ją žiūrėti nenorėjau. Dabar nemažai pažangių žvejų propaguoja principą „Pagavai-paleisk“. Nes reikia saugoti Lietuvos žuvų išteklius. Ir aš, kai tapau brandi asmenybė, supratau, kad žuvis yra skirta ne tik valgymui – svarbiausia žvejybos malonumas. Gal prieš kokius 15 metų, dalyvaudamas žūklės varžybose užsienyje, persiėmiau šia ideologija iš kolegų užsieniečių. Žuvis tampa labiau pramoga nei maistu. Apie žuvies naudą sveikatai iki šiol nesusimąsčiau. Man smagu pabūti laukinėje Skandinavijos gamtoje. O tuomet ir žuvies kepimas kur nors ant laužo įgyja naują prasmę.

- Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Stuko, Lietuvos gyventojai nesilaiko Maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijų. Didžiausia bėda, kad valgo per daug kiaulienos ir per mažai žuvies. Dukart per savaitę, kaip rekomenduojama, žuvies valgo vos 10 proc. Gyventojų. Ar, būdamas žvejybos guru, skatini ir kitus tautiečius valgyti žuvį?

- Taip, nes dažniausiai žuvį valgau, kai į svečius ateina draugai – visad prašo pavaišinti juos žuvimi. Vaišinu tik savo sumeškeriota, parduotuvėje neperku. Labiausiai iš lietuviškų vertinu – ešerius, starkius. Jos yra švaresnės, geresnė jų mėsos faktūra. Šiaurės jūrų žuvies parsivežu iš užsienio. Juk visas pasaulis valgo daugiausia jūrinę žuvį! Gal dėl to, kad ji švaresnė ir turi daugiau naudingų maisto medžiagų.

Šiaurės jūrų žuvies parsivežu iš užsienio. Juk visas pasaulis valgo daugiausia jūrinę žuvį!

- Lietuviai pulkais traukia į Norvegiją gaudyti lašišų. Sveikos mitybos požiūriu tai – sveikintina, nes jie tikrai gauna pakankamai omega 3 rūgščių. Kaip dažnai į šiaurę išvyksti tu?

- Tris keturis kartus per metus su draugais ar filmavimo grupe važiuojame meškerioti į Skandinavijos šalis. Kartą du iš jų gaudome būtent lašišas. O Lietuvos upėse gyveančias lašišines žuvis (upėtakiai, kiršliai) aš paleidžiu, nes jų ištekliai nėra dideli. Džiugu, kad lašišos atsigauna ir Lietuvoje, žvejai jų sumeškerioja net Vilniuje. Ir tai yra daugelio metų veisimo, priežiūros visose Baltijos šalyse rezultatas.

Beje, ką tik grįžau iš žūklės šiaurės Švedijoje. Su draugais dažniausiai išsinuomojame namą ant ežero kranto. Žvejojame, kepame žuvį, ilsimės. Stengamės būti toliau nuo miestų. Smagu. Tokia aplinka, kaip ir žuvies taukai, padeda išlikti sveikiems.

- Ar žinojai, kodėl pasaulyje taip vertinama būtent šiaurės jūrų žuvis ir iš jos gaminami žuvies taukai? Ir kad vyrams nuo 40-ties metų, kai jie dėl hormonų pokyčių jau patenka į širdies infarkto rizikos grupę, šios žuvys arba iš jų išgauti žuvų taukai kardiologų yra labai rekomenduojami? Nes sumažina infarkto ir insulto riziką.

- Prisipažįstu – apie tai išgirdau pirmą kartą, nors jau tiek daug metų valgau jūrinę žuvį. Net susimąsčiau: o gal tikrai reikia žuvies valgyti daugiau, nei aš vartoju dabar. Man tai juk beveik nieko nekainuoja (juokiasi). Malonumą visad galima suderinti su sveikais dalykais.

- Lietuvos gyventojai tikrai moka skaniai pagaminti kiaulienos ar vištienos patiekalus. Gal gali pasidalinti patirtimi, kaip skaniai iškepti žuvį?

- Dažniausiai tai vyksta gamtoje, ant laužo. Žuvį paskaninu tik druska, bet labai nedideliu jos kiekiu. Čia irgi reikia galvoti apie sveikatą, nes druskos perteklius – nesveika. Taigi daugiau – jokių prieskonių. Kita vertus, menkė ar starkis yra skanios žuvys, jos nereikalauja papildomų prieskonių. Man nepatinka, kai žuvis suvyniojama į foliją ir prikišama visokių žolių. Tuomet ji ne iškepa, o sušunta. Žuvis man turi būti traški.

- Kaip manai, kodėl Lietuvoje tiek daug žvejų (apie 200 tūkst.), tačiau statistiškai žmonės daugiausia valgo kiaulieną. O žuvį – labai retai.

- Man tai labai keista. Kita vertus, aš juk sukuosi labai specifiniame rate – tarp tikrų žvejų. O jie tikrai valgo žuvį – ir šiaurės jūrų (tą, kurioje gausu omega 3), ir lietuvišką. Turbūt aš esu tarp tų 10 proc., kuriuos profesoriai įvardija kaip valgančius žuvį pakankamai dažnai.

- Jūsų dukros jau didelės. Viena mokosi Dailės akademijoje, kita – penktokė. Ar, augindami jas, duodavote žuvies taukų – ypač šaltuoju metų laiku, kai silpsta imunitetas ir puola slogos?

- Dukros, kaip ir aš, vaikystėje tiek žuvies prisivalgė! Taigi žuvies taukų, skirtingai nei kiti vaikai, jos tikrai pakankamai gavo su maistu. Bet prisipažinsiu: man tikrai labai sunku patikėti, kad lietuviai yra kiauliaėdžiai, o žuvies valgo taip mažai!

Taigi reikia raginti lietuvius valgyti žuvį arba vartoti žuvies taukus – kad gyventų taip pat ilgai kaip japonai, kuriems žuvies patiekalai – kasdienybė. Žinoma, reikia suprasti ir kitą dalyką, kad ne visi gali tos kokybiškos žuvies paragauti. Be to, koks nors tolimųjų reisų vairuotojas valgo degalinėse, nes neturi laiko. O didelė dalis jaunimo dėl mados maitinasi kavinėse. Gal tik taip galima paaiškinti, kodėl Lietuvos gyventojų mityba nėra visavertė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką