Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 2d. 16:00

Kaklo ir nugaros skausmai: kaip jie gydomi ir ką daryti, kad jų išvengtume?

Nugaros skausmas
Vida Press nuotr. / Nugaros skausmas

Kaklo ar nugaros skausmą esame patyrę ne vienas. „Baltijos Amerikos klinikos“ kineziterapeuto Aurimo Juršėno teigimu, tokio pobūdžio skausmus lemia perkrovos: sunkus darbas, sportas, o ypač prisideda netaisyklingas sėdėjimas. Apie kaklo ir nugaros skausmus, priežastis, simptomus, gydymo metodus ir tai, ką galime kasdien daryti patys, kad jų išvengtume, kalbamės su kineziterapeutu.

– Kokios priežastys gali lemti kaklo ir nugaros skausmus?

– Paprastai tuos skausmus kategorizuojame į specifinius ir nespecifinius, ir vienaip ar kitaip jie atsiranda dėl perkrovų. Vienos jų gali būti dinaminės, pavyzdžiui, sunkus fizinis darbas, aktyvūs pomėgiai, sportas ir pan. Daug dažnesnės priežastys yra statinės perkrovos, kurias paprastai žmonės patiria sėdėdami ir tai darydami netaisyklingai. Ilgainiui tos statinės perkrovos sukelia vienokius ar kitokius simptomus.

– Kokiais simptomais pasireiškia tokie skausmai?

– Tai labai platu, nes kaklas turi savo simptomatiką, juosmuo – savo, tačiau šios dvi zonos yra susijusios – judant juosmeniui, šiek tiek juda ir kaklas. Juosmuo gali būti kaklo skausmo priežastis, ir atvirkščiai.

Norėčiau apžvelgti tris esmines struktūras, kad būtų lengviau suprasti, dėl ko atsiranda tas skausmas.

Viena jų yra fascija. Tai yra platus jungiamojo audinio tinklas, jis juosia ir vidaus organus, ir raumenų sistemą, ir paodį. Dėl fascijos galime justi laisvumą tarp audinių skirtinguose sluoksniuose. Fascija yra pirmas organas, kuris sutrinka esant statinei perkrovai. Jis išdžiūsta, geba prikibti, susitraukti, ir, kadangi yra labai smarkiai inervuotas, geba kelti simptomus ir skausmus.

Fascijos skausmas būna sunkiai apibūdinamas: pacientas sako, kad jam maudžia, tempia, negali atsipalaiduoti, nori muistytis ir pan.

Kita kategorija yra raumenys. Raumenų sistema veikia susitraukimo ir atsipalaidavimo principu, bet fascijai susitraukus ji šiek tiek apriboja raumens judėjimą. Raumuo būna tarsi įspraustas ir ilgainiui jis tampa silpnas, susispazmuoja, atsiranda gūzai, kuriuos vadiname trigeriniais taškais, jie irgi gali kelti aštresnius skausmus. Nebūtinai raumeniui kas nors yra blogai, nes pirmoji grandis buvo fascijinis sutrikimas, paskui jau atsirado ir raumeninis.

Kai raumenys įsitempia, susivaržo ir sąnario pozicija, nes raumenys tvirtinasi aplink sąnarius, ir, kai yra koks nors disbalansas, sąnarys praranda savo gerą mechaniką. Tada atsiranda kitų bėdų – tam tikro lygio susidėvėjimai.

Kalbant apie skausmo pobūdį, jų yra labai įvairių: ir tirpimai, ir maudimai, ir aštrus „šaunantis“ skausmas, galvos skausmai dėl kaklo yra labai dažnas variantas – kartais migrena yra ne visai migrena, o įtampiniai galvos skausmai, kurie užima beveik 70 proc. visų galvos skausmų. Kartais išsprendus kaklo įtampą dingsta galvos skausmas. Deja, ne visi tai supranta.

– Kada žmogui būtina sunerimti – ar tai priklauso nuo skausmo vietos, stiprumo, laiko, kiek jis tęsiasi, ir kreiptis į specialistą?

– Suskubti kreiptis į specialistą vertėtų tiems žmonėms, kurie pajuto, kad užtirpo ranka ar koja, ar veidas, ar pusė galvos. Taip pat, jei atsirado galūnės silpnumas arba labai stiprus, į koją ar ranką „kertantis“ skausmas. Tai simbolizuoja rimtas, su nervų šaknelės dirginimais, užspaudimais susijusias problemas. Tokiais atvejais laikas yra labai svarbus.

Jei kenčiate skausmą ir nieko nedarote, viskas gali baigtis tuo, kad sudėvėsite tarpslankstelinį diską, kuris yra išvaržos šaltinis. Šalia išvaržos yra tarpslankstelinis sąnarys, kuris, susidėvėjus diskui, taip pat susidėvi. Kai susidėvi šios svarbiausios struktūros, tampa kur kas sunkiau išspręsti problemą. Taigi, kad nebūtų pasiekta disko ar sąnarių sudėvėjimo stadija, ateiti pas specialistą reikia anksti. Priešingu atveju, laukia ilga, brangi terapija, gali tekti keisti gyvenimo būdą, pomėgius, daug ko atsisakyti.

Suskubti kreiptis į specialistą vertėtų tiems žmonėms, kurie pajuto, kad užtirpo ranka ar koja, ar veidas, ar pusė galvos.

– Kaip gydomi kaklo ir nugaros skausmai?

– Labai priklauso, kokia paciento būklė: ar labai ūmi, ar ne itin skausminga. Su pacientais, kurių būklė ūmi, visada galime dirbti šiltame vandenyje – baseine. Tai „nukrauna“ svorį, atpalaiduoja raumenis, jei žmogui sunku stovėti, vandenyje jis gali ir eiti, ir atlikti tam tikrus pratimus.

Ūmiais atvejais masažo daryti negalima, todėl taikoma atpalaiduojanti elektros arba magneto terapija – žmogus nieko nejaučia, bet mažėja uždegimas, gerėja kraujotaka ir taip jam palengvėja.

Gydomasis masažas pradedamas taikyti truputį atslūgus skausmams, taikomas gana plačiai esant profilaktiniams poreikiams.

Aš asmeniškai džiaugiuosi sujungęs dvi gydymo koncepcijas. Individuali kineziterapija yra individualus darbas su žmonėmis, nedarome grupinių mankštų, kita jos dalis – kineziterapeutas, remdamasis savo žiniomis, gali pritaikyti geriausią gydymo metodiką – mano atveju tai yra minkštoji manualinė terapija, ja repozicionuoju suvaržytus sąnariukus, ir miofascinis masažas, kuriuo galiu paveikti ir fasciją, ir raumenis.

– Kai kalbame apie kaklo, nugaros skausmus, neišvengiamas yra laikysenos, sėdėjimo ir kiti klausimai. Gal galite pasidalyti keletu patarimų, kaip turėtume taisyklingai sėdėti, kad sau padėtume, o ne kenktume?

– Bendra taisyklė „sėdėti tiesiai“ šiandien neveikia. Taip yra todėl, kad esame nepritaikyti sėdėti. Žmogus yra dinaminis padaras, kurio beveik 70 proc. kūno masės sudaro raumenų sistema, o ji sukurta judėti.

Jei lakstytume po pievas, miškus ir medžiotume, gal nesiskųstume kaklo ir nugaros skausmais. Kadangi šiandien esame tokie pasyvūs, posakis „sėdėti tiesiai“ turi prasmės. Taisyklių yra įvairių, kartais pagal problemos dydį tie dalykai irgi yra reguliuojami.

Esminius išskirčiau šiuos:

  • kėdės atlošas turėtų būti ne tiesus, bet išlinkęs į išorę, kad juosmuo turėtų, į ką atsiremti;
  • monitorius turi būti centre, akių lygyje, žmogus neturėtų sėdėti visą dieną pasisukęs į šoną;
  • rekomendacija visiems – sėdint darbe visą dieną atsistoti ir prasijudinti ne rečiau kaip kas 45 minutes. Jei turite galimybę tai daryti kas pusvalandį – dar geriau. Ta ilga statinė padėtis mums labiausiai ir kenkia. Jei jūsų biure yra liftas, iškeiskite jį į laiptus, nes kuo daugiau judėsite, tuo geriau.

Stuburas yra labai kantri sistema, bet mes, netaisyklingai sėdėdami, gebame ją sugadinti, nes stuburas maitinasi per judesį, o būdamas pasyvios padėties jis iš esmės dūsta.

Vida Press nuotr./Vyras dirba kompiuteriu
Vida Press nuotr./Vyras dirba kompiuteriu

– Veikiausiai nemažiau svarbus čia ir miegas, kai kūnas ilsisi arba bent jau turėtų pailsėti. Ką turėtume žinoti apie miego pozas – kurios kenkia, kurios gelbsti, pagalvės aukštį, čiužinio kietumą?

– Daugelis mėgsta miegoti ant pilvo, tačiau ši poza nėra gerai kaklo atžvilgiu. Miegoti ant pilvo su pagalve yra dar baisesnis dalykas, nei miegoti be jos. Įsivaizduokite, žmogus, miegodamas ant pilvo, pasideda galvą ant pagalvės, viena kaklo pusė visada yra ištempta, o kita – visada sutraukta.

Naktį žmogus vidutiniškai keičia padėtį apie 7–9 kartus, tačiau yra žmonių, kurie jos nekeičia. Todėl labai svarbu miego padėtį susitvarkyti, kad ji būtų tinkama. Kai miegojimo padėtis bloga – pavyzdžiui, ant pilvo, žmogus ryte visada jaus nuovargį, sustingimą kakle, ir tai rodo, kad miegate prastai.

Ant nugaros žmonės nelabai mėgsta miegoti, tad lieka šoninė padėtis, kuri yra modifikuojama, patogi, gera.

Daugelis mėgsta prisikišti kaldros tarp kojų miegodami ant šono. Tai dažniausiai daroma nesąmoningai – kad atsipalaiduotų nugara. Jei skauda juosmenį, pamėginkite švelniai sulenkti abi kojas miegodami ant šono ir įsikiškite gana didelę pagalvę tarp kelių.

Jei skauda kaklą, miegodami ant šono viršuje esančios rankos stenkitės nenumesti į priekį, o vidurį dilbio pasidėkite ant liemens ir įpraskite laikyti šioje padėtyje, kad petys būtų grįžęs į savo neutralią poziciją ir raumenys būtų atsipalaidavę, naktį galėtų pailsėti.

Pagalvės aukštis turėtų būti toks, kad gulint galva būtų toje pačioje linijoje su stuburu. Pagalvės kietumas susijęs su čiužiniu, todėl labai gerai, kad žmonės pirkdami turi galimybę pasibandyti ir grąžinti, jei mato, kad netinka. Mano nuomone, kietesnis čiužinys yra geriau, bet tai irgi individualu, reikia mėginti, ieškoti, duoti laiko sau išsibandyti.

– O kaip dėl sporto, nes judėti – būtina, tačiau žmonės linkę ir perspausti šiuo klausimu. Kokias treniruotes geriausia rinktis ir ką patartumėte tiems, kurie linkę savęs nepasaugoti?

– Geras pastebėjimas, nes žmonės tikrai linkę perspausti. Ir dar – kai žmonėms skauda kaklą ar nugarą, jie linkę eiti į sporto klubą, o ne pas kineziterapeutą. Patarčiau to nedaryti.

Gerbiu visus trenerius, bet jie turi savo požiūrį į sportą, kūno treniravimą. Kartais, jei sistema jau yra sutrikusi, yra įtampos, fascija susitraukusi, dėl disbalanso truputį persisukę slanksteliai, sportas gali viską paaštrinti, nepaisant to, koks geras treneris būtų. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų susitvarkyti tą bėdą, atsipalaiduoti, atleisti tas įsitempusias zonas, galbūt kineziterapeutas šiuo atveju pagelbėtų labiau.

Kai žmonėms skauda kaklą ar nugarą, jie linkę eiti į sporto klubą, o ne pas kineziterapeutą. Patarčiau to nedaryti.

Žmonės labai nori eiti kilnoti svarmenis, bėgti maratonus, nors per penkerius metus nėkart nebėgo. Tad prieš tai siūlyčiau susimąstyti, ar neverta pasitikrinti savo „techninės būklės“, o paskui jau leistis į tas keliones.

Kalbant apie sporto rūšis, dėl tokių kaip tenisas, golfas, krepšinis, futbolas ir kitų kontaktinių stiprių sportų, kuriuose reikia staigiai keisti kryptį, bėgti, daryti šuolius, stuburui visada yra rizika. Dažniausiai žmonėms rekomenduoju pradėti sportuoti nuo tokių užsiėmimų kaip pilatesas – jis artimiausias kineziterapijai ir gydomajai mankštai.

Mano patarimas – prieš pradedant sportuoti apskritai būtų gerai apsilankyti pas kineziterapeutą. Jei nieko ir nerandame, suformuojame mankštos planą, pagal žmogaus laikyseną matome, kur reikėtų truputį pratampyti, kur pastiprinti, kad viskas būtų subalansuota. Ir, kai jau tikrai gerai jausitės, prašom – eikite ir sportuokite. Kuo daugiau aktyvumo, tuo geriau, bet svarbiausia – nepersistengti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką