Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 lapkričio 4d. 21:00

Psichologė apie naujas streso rūšis, kurias sukelia komfortas ir turėjimas daug laisvo laiko

Stresas
123RF.com nuotr. / Stresas
Jau seniai kalbama apie glaudų streso ir sveikatos ryšį. Daugėja mokslinių įrodymų, kad stresas gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties riziką bei sukelia daugybę gyvenimo kokybę bloginančių susirgimų. Bėda ta, kad dažnai mes net neįsisąmoniname, kad patiriame stresą, o jį mums sukelia beveik viskas – netgi per didelis komfortas.

Pasak psichologės prof. dr. Laimos Bulotaitės, jau XX amžiaus pabaigoje pradėta kalbėti apie tai, kad tai streso amžius, tačiau iš tiesų streso buvo visais laikais, tik skiriasi pobūdis ir priežastys, kurios žmonėms kelia įtampą ir stresą.

„Taip, galime sakyti, kad dabar dėl gyvenimo tempo atsirado daug streso, kad gyvenimas niekada nebuvo toks skubus, bet prisiminkime, kad anksčiau žmonėms keldavo stresą, kaip prasimaitinti ir išgyventi. Dabar masinio tokio pobūdžio streso nėra. Kalbant apie technologijų keliamą stresą, kai reikia greitai reaguoti, greitai atsakyti, išmanyti naujausias technologijas, tai iš tiesų nauja streso priežastis, kuri pakeitė ankstesnius stresorius“, – aiškino pašnekovė.

Kodėl žmonės tampa nervingesni

Psichologės teigimu, šiuo metu žmogaus gyvenimas yra komfortiškesnis nei anksčiau, nereikia kasdien galvoti, kaip prasimanyti maisto, galima jo kasdien negaminti, nereikia rūpintis šiluma, nes kažkas šildo, karštu vandeniu, transportu. Taigi mes susikūrėme komfortą, bet kartu auga ir mūsų poreikiai gyventi dar geriau.

15min nuotr./Įtampa
15min nuotr./Įtampa

„Čia norėčiau pabrėžti dar vieną naują streso rūšį – žmonės tampa nervingesni todėl, kad jie turi daugiau laisvo laiko. Įsivaizduoju, kokią piktą reakciją gali sukelti šie žodžiai, bet iš tiesų mes turime labai daug laisvo laiko, palyginti su žmonėmis, kurie gyveno, pavyzdžiui, prieš 100 metų, nes mums nereikia rūpintis daugybe dalykų, kuriais pasirūpinama už mus.

Vien tai, kad šį laisvą laiką mes norime užpildyti kaip nors prasmingai, jau kelia įtampą. Tokio streso ir įtampos, kurių priežastis – mūsų dabartinis komfortas, anksčiau tikrai nebuvo. Ne veltui dabar kalbama apie sekmadienio neurozes, kai žmogus pasimeta, kai nieko nereikia daryti. Jam tai kelia nerimą. Taigi iškilo būtinybė galvoti, kaip susitvarkyti su laisvu laiku, būtinybė jį planuoti. Galbūt tuomet mes būsime ramesni, jausime mažiau įtampos“, – svarstė L.Bulotaitė.

Stresą kelia ne pats įvykis, bet mūsų požiūris

Pasak psichologės, kalbant apie stresą yra išskiriami du aspektai – stresą keliantis įvykis ar kitas dalykas ir mūsų požiūris į jį. Ir šiuo požiūriu mūsų mintys turi daug didesnę įtaką mūsų būsenai nei pats streso sukėlėjas.

„Labai dažnai mes patys išpučiame tą burbulą ir blogiausia, kad nebandome spręsti problemos. Visi kalbame apie stresą darbe, tačiau norint suvaldyti stresą, reikėtų pradėti nuo savo streso šaltinių pažinimo, t. y. kas konkrečiai darbe man kelia stresą. Ar man nepatinka viršininkas, ar nepatinka bendradarbiai, darbo pobūdis, ar bijau pasirodyti netinkamas šioms pareigoms? Išsiaiškinus šaltinius, reikia įvertinti, ar galiu ką nors pakeisti, ką aš galiu daryti šioje situacijoje ir veikti.

Blogiausia, kai žmogus susitaiko su įtampa, kurią jaučia, ir absoliučiai nieko nedaro, nors streso įveikos būdų iš tiesų yra labai daug. Išsiaiškinus, kas kelia stresą darbe, galbūt pasirodys, kad nepatinka pats darbo pobūdis, todėl man įtampą darbe kelia viskas ir visi. Ir tada reikia keisti darbą, antraip kentėsite visą gyvenimą.

Jei nepatinka bendradarbiai, sprendimai taip pat gali būti labai paprasti – tiesiog pasiprašyti persėsti į kitą patalpą. Tačiau dažniausiai mes tiesiog dūsaujame, bet nieko nedarome, nors žingsniai labai paprasti: atrasti, kas kelia stresą, įvertinti, ar galima ką nors pakeisti, ir imtis streso įveikos priemonių“, – patarė pašnekovė.

123RF.com nuotr./Darbo krūvis
123RF.com nuotr./Darbo krūvis

Fiziologiškai stresas matuojamas biomarkeriais

Pasak jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės nesugeba įvardinti jiems stresą keliančių dalykų, nes nenori jų pripažinti. Pavyzdžiui, žmogus stengiasi neparodyti, kad jis jaudinasi, jog vaikai blogai mokosi ar yra konfliktų šeimoje. Tačiau net ir tokiu atveju jo organizmas į stresą reaguoja.

„Egzistuoja objektyvūs streso rodikliai. Medikai jau seniai kalba apie vadinamuosius biomarkerius, kurie nurodo, kaip įvairios organizmo sistemos reaguoja į stresą ir iš kokių parametrų tai galima nustatyti. Vienas iš tokių rodiklių – antinksčių hormonas kortizolis, kuris išsiskiria streso metu. Jį galima išskirti iš seilių ir taip nustatyti žmogaus streso lygį. Pavyzdžiui, jeigu daug žmonių laukia pagalbos po kokio nors įvykio, ir reikia nustatyti, kuriems pagalbą suteikti pirmiausiai, nustačius kortizolio kiekį galima pamatyti, kad net jei žmogus nerėkia, nesiskundžia, jo organizmas yra ant ribos.

Kiti biomarkeriai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, organizme prasideda uždegiminiai procesai. Tai organizmo reakcija į stresą – sąmoningai aš to nepripažįstu, bet organizmas įtampą vis tiek jaučia. Todėl verta pažinti ir savo fiziologinius signalus, kurie rodo, kad mes jaučiame stresą. Taigi jei prasideda problemos su širdimi, ima kamuoti galvos ar skrandžio skausmai, tai signalas, kad reikia kažką daryti, užuot laukus, kol iš tiesų prasidės psichosomatinės ligos“, – aiškino L.Bulotaitė.

Be širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos ligų, yra nemažai tyrimų, įrodančių streso ir onkologinių (ypač krūties vėžio), II tipo cukrinio diabeto, kvėpavimo takų, ypač vaikams, ir kitų lėtinių ligų ryšį.

Beje, visi žmonės turi tam tikrus atsparumo išteklius, kuriais pasirūpino gamta, kad mes galėtume įveikti netikėtus stresus ir sunkumus. Todėl žmogus, skirtingai nei gyvūnai, gali išgyventi labai sudėtingose sąlygose, nes gali sugalvoti, kaip įveikti situaciją ar bent jau minimalizuoti ją, sumažinti įtampą. Tačiau ne visi šiais ištekliais pasinaudoja.

Streso sukeltų skausmų žmonės neatpažįsta

Streso šaltinių, kurių mes netgi nesuvokiame kaip keliančių mums įtampą, kasdieniniame gyvenime gali būti daugybė. Psichologės teigimu, šiuo atveju stresą gali kelti netgi patogus, sustyguotas gyvenimas be streso.

„Žmogus sukurtas taip, kad jam reikia iššūkių, reikia bent minimalios rizikos. Jeigu viskas sudėliota, viskas nuspėjama, nuobodulys taip pat kelia įtampą ir stresą. Taigi labai svarbu, kad žmogus įvertintų savo situaciją ir pagalvotų, kokius signalus siunčia jo organizmas ir ką su tuo daryti.

Jeigu viskas sudėliota, viskas nuspėjama, nuobodulys taip pat kelia įtampą ir stresą.

Deja, žmonės dažnai nesusieja šių dalykų ir vaikšto pas gydytoją tik gydyti simptomų – galvos ar skrandžio skausmų, užuot pagalvoję, kas jų gyvenime ne taip. Gal gyvenimas per daug nuobodus, o gal kaip tik per daug įtampos darbe ar prisiimta per daug atsakomybės šeimoje, su vaikais, vyru ar savo tėvais. Reikia įvertinti savo situaciją“, – pasakojo pašnekovė.

Visame pasaulyje – dėmesys darbo vietai

Pastaruoju metu Europoje ir visame pasaulyje aktyviai vykdomi projektai, susiję su sveikatos stiprinimu darbo vietoje. Juose didžiulis dėmesys skiriamas stresui darbe, nes darbdaviai jau suprato, kad jeigu darbuotojas jaučia stresą ir įtampą dėl darbo ar asmeninių dalykų, jis dirbs prasčiau, dažniau sirgs, darbe kils daugiau konfliktų.

„Todėl yra nemažai įstaigų ir įmonių, jau ir Lietuvoje, kurios samdo specialistus, kurie ištirtų streso situaciją kolektyve. Galbūt stresą kelia neteisybė darbe, netinkamas darbo krūvio paskirstymas, netinkama darbotvarkė ir pan. Visa tai išsiaiškinus, galima rasti sprendimus, kaip sumažinti stresorius tiek visos įstaigos, tiek kiekvieno žmogaus mastu“, – teigė psichologė.

Dėl streso peršalimo ligomis sergame dažniau

Pastebėta, kad nuo streso kenčiantys žmonės dažniau serga ir peršalimo ligomis. Taip yra todėl, kad kai organizmas kovoja su stresu, jis neturi daug energijos kovoti su virusu, bakterija ar dar kuo nors.

Taigi fiziologinis organizmo atsakas į stresą pasireiškia labai įvairiai. Taip pat egzistuoja ir emocinis atsakas, pasireiškiantis liūdesiu ir neigiamomis emocijomis bei elgesio atsakas, kai žmogus dėl streso pradeda vartoti alkoholį, rūkyti, piktnaudžiauti vaistais.

„Kad stresas yra viena iš pagrindinių daugelio ligų priežastis, jau seniai įrodyta. Todėl jeigu tikrai rūpinamės savo sveikata, turime įsisąmoninti šį ryšį. Aišku, galima ieškoti trumpalaikių atsipalaidavimo būdų, tam kartui jie padeda, bet tai tik kova su pasekmėmis. Jeigu streso šaltinis išlieka, rytoj stresas vis tiek sugrįš. Šiuo atveju norisi prisiminti gerą posakį: Dieve, duok man kantrybės priimti tai, ko negaliu pakeisti, stiprybės – pakeisti tai, ką aš galiu pakeisti, ir išminties atskirti viena nuo kita.

Stebiuosi žmonėmis, kurie piktinasi situacija, bet patys nieko nedaro, kad būtų geriau. Jie turi įsivertinti – aš ruošiuosi ką nors daryti ar ne. Ir jeigu nesiruošiu, gal neverta tiek emocijų į tai įdėti ir piktintis, nes jos užveda visą neigiamų fiziologinių reakcijų grandinę. Yra žmonių, kurie piktinasi, bet ir tikslingai veikia. Tuomet jie nepatiria tokio streso, nes įprasmina savo emocijas, įdeda energijos į situaciją“, – aiškino L.Bulotaitė, ragindama mąstyti pozityviau.

Kodėl verta keisti požiūrį

Atlikti tyrimai rodo, kad jeigu aš nepatenkintas situacija, bet kažką darau, kad ją pagerinčiau, mano sveikatos būklė yra geresnė nei tų, kurie tik dūsauja, nervinasi, piktinasi, bet nieko nedaro nei savo bendruomenės mastu, nei darbe, nei savo šeimos mastu.

Jeigu žmogus negali susitvarkyti pats, o kartais iš tiesų sunku pačiam įvardinti, kas jam kelia įtampą, pašnekovė pataria kreiptis į sveikatos psichologus, kurie, taikydami įvairias psichologines metodikas, padės suprasti savo stresorius.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Rinkis gyvenimą
Rinkis gyvenimą

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką