15min be reklamos
2022 11 24, 19:06

Sveikatos specialistės – apie kilusią audrą dėl kanapių: kodėl daugiau dėmesio reikėtų ne bausmėms, o pagalbai?

Po to, kai buvo sulaikyta menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja Živilė Diawara, galbūt turėjusi su savimi psichoaktyvių medžiagų, kurį laiką nerimstančios diskusijos dėl kanapių dekriminalizavimo dar labiau paaštrėjo. Tiesa, trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė sprendimui dėl jų dekriminalizavimo nuo 2024-ųjų. O 15min apie kilusią audrą ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą pakalbino sveikatos specialistus.
Psichologė-psichiatrė Aina Adomaitytė (kairėje) ir klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė
Psichologė-psichiatrė Aina Adomaitytė (kairėje) ir klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė / Asmeninio archyvo, 123RF ir RVUL nuotr.

Apie tai, kas yra psichoaktyvios medžiagos, kaip jos veikia žmogų ir kokią įtaką daro fizinėms ir psichinėms funkcijomis, kalbėjome su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičiene, psichologe-psichoterapeute Aina Adomaityte ir psichiatre Ramune Mazaliauskiene.

Klinikinės toksikologijos gydytoja G.Mikulevičienė teigia, kad jaunesni žmonės ir paaugliai palankiau žiūri į kanapes nei į alkoholį. Ji priduria, kad, kalbant apie šiuo metu audras keliančią situaciją, reikėtų daugiau dėmesio skirti ne bausmėms, bet pagalbai.

Psichikos sveikatos specialistės pritaria, kad narkotikų dekriminalizavimo reikėtų, tačiau kartu pabrėžia, kad tai nereiškia, jog vartoti būtų legalu, o ir tam tikros bausmės vis tiek turėtų išlikti.

Klinikinė toksikologė G.Mikulevičienė: „Didžiausią žalą žmogui ir visuomenei daro alkoholis“

RVUL nuotr./Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė
RVUL nuotr./Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė

Specialistė sako, kad kanapės ir haliucinogeniniai grybai yra psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia smegenis ir priklausomai nuo juose esančių medžiagų gali sukelti skirtingus pojūčius.

„Haliucinogeniniai grybai sukelia haliucinacijas, gali pakeisti erdvės, spalvų pojūtį, sukelti vaizdus, kurių nėra, žmogus gali kitaip jausti aplinką, pavyzdžiui, vietoj garso matyti spalvą ir pan.

Jeigu kalbėtume apie kanapes, jos gali ir slopinti, ir aktyvinti, sukelti haliucinacijas, priklausomai nuo to, koks kiekis suvartotas. Dažniausiai jos veikia raminamai, gali padidinti apetitą, sukelti malonų euforijos pojūtį, kartais žmonės sako, kad kitaip jaučia aplinką. Kai kuriems žmonėms kanapės gali sukelti nerimo priepuolius, paranoją, net psichozę, tačiau visi šie dalykai priklauso ir nuo žmogaus organizmo savybių.

Yra skaičiuojama, kad 29 proc. europiečių nuo 15 iki 65 metų yra bent kartą gyvenime bandę nelegalių psichoaktyvių medžiagų. Tendencijos yra tokios, kad jaunesni žmonės ir paaugliai labiau teigiamai žiūri į kanapes negu į alkoholio vartojimą ir mano, kad tai yra saugiau“, – aiškina klinikinės toksikologijos gydytoja.

Ji priduria, kad negalime skirstyti narkotikų į lengvus ir sunkius, nes tai yra medžiagos, kurios veikia smegenis – svarbiau kalbėti apie tai, kokia gali būti padaryta žala žmogaus sveikatai, aplinkai.

Jeigu kalbėtume apie kanapes, jos gali ir slopinti, ir aktyvinti, sukelti haliucinacijas, priklausomai nuo to, koks kiekis suvartotas.

„Didžiausią žalą žmogui, jo sveikatai, visuomenei daro alkoholis ir tabakas, o tik trečioje vietoje – psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Nuo kiekvienos medžiagos galime tapti priklausomi. Juk yra ir elgesio priklausomybių, pavyzdžiui, žmonės tampa priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų, socialinių tinklų – medžiagos į mūsų organizmą nepatenka, bet vis tiek padidėja malonumo hormonų kiekis smegenyse.

Jeigu kalbėtume apie kanapes ir haliucinogeninius grybus – jie sukelia psichinę ir fizinę priklausomybę lėčiau nei, pavyzdžiui, tabakas, bet noras vėl pakartoti malonumo pojūtį verčia medžiagą ir toliau vartoti“, – sako G.Mikulevičienė.

Specialistė aiškina, kad priklausomybę apibrėžia tai, kokį poveikį vartojama medžiaga daro žmogaus gyvenimui ir jo aplinkai, socialinei sferai: „Jeigu gyvenimas sukasi apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, su tuo susijusių problemų sprendimą, medžiagos ieškojimą, savo pareigų darbe neatlikimą, vairavimą apsvaigus – galime kalbėti apie priklausomybę. Tai nėra susiję su vartojimo dažniu ar medžiagos rūšimi.“

Paklausta apie tai, ką mano apie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtą sprendimą dekriminalizuoti kanapes nuo 2024-ųjų, gydytoja sako, kad tam pritaria, ir pabrėžia, kad reikia pereiti nuo bausmių prie pagalbos. „Kalba tikrai neina apie psichoaktyvių medžiagų legalizavimą, tačiau pastebime, kad vartotojų skaičius tik auga ir nemažėja, tad būtina pagalba, gydymas, o ne bausmės“, – mano G.Mikulevičienė.

Psichologė-psichoterapeutė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė: „Pirmiausia reikia paklausti, kodėl mes vartojame?“

Psichologės nuomone, labai svarbu ne kaltinti įstatymus, bet priimti ir pripažinti faktą, kad buvo vartojami narkotikai.

Asmeninio archyvo nuotr./Aina Adomaitytė
Asmeninio archyvo nuotr./Aina Adomaitytė

„Norėčiau kalbėti apie patį vartojimą – kiekvienas, kuris vartoja narkotines medžiagas, gali būti sulaikytas. Tai vienas po kito einantys žingsniai: įsigijau, vartojau, buvau pastebėtas apsvaigęs ir galiausiai sulaikytas policijos pareigūnų. Ne Lietuvos įstatymus reikia kaltinti ir sakyti, kad blogi įstatymai, bet pripažinti faktą, kad vartojai, ir pagalvoti, ką su tuo darysi.

Pavyzdžiui, mums nepatinka važiuoti lėtai kokiu nors keliu, bet nesakysime pareigūnams, kad viršijome greitį dėl to, jog mums nepatinka įstatymas“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.

Ji priduria, kad nereikėtų narkotikų skirstyti į lengvus ir sunkius: „Priklausomybę gali sukelti tiek alus, tiek viskis, tad šiuo atveju lygiai taip pat – bet kokie narkotikai yra psichoaktyvi medžiaga, kuri pakeičia tiek psichinę, tiek fizinę būseną ir mūsų elgesį. Be to, iš tam tikro žmogaus elgesio jau galima spręsti, kada jis yra tendencingas vartotojas. Žmogaus prigimtinė būsena yra blaivi, taigi žmogus turi išmokti būti tokios būsenos. Nėra normalu savo emocinę būseną reguliuoti svaiginančiomis medžiagomis“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.

Specialistė prideda, kad dažnai sulaikyti apsvaigę žymūs žmonės sako, kad taip nutiko pirmą kartą, ir mano, kad tai iš tikrųjų yra problemos neigimas.

„Pastebiu, kad dažnu atveju bandoma permesti kaltę kam nors kitam. Jeigu kalbėtume apie įstatymo švelninimą, galime diskutuoti ir ieškoti tinkamo varianto, bet neturėtume atšaukti. Narkotikų dekriminalizavimas neturėtų reikšti, kad narkotikus vartoti bus legalu.

Priklausomybę gali sukelti tiek alus, tiek viskis, tad šiuo atveju lygiai taip pat – bet kokie narkotikai yra psichoaktyvi medžiaga, kuri pakeičia tiek psichinę, tiek fizinę būseną.

Pritarčiau, kad baudžiamosios atsakomybės gal ir neturėtų būti, tačiau visiškai panaikinti bet kokią atsakomybę nėra racionalu. Pavyzdžiui, dar paaugliai neturi tiek išvystyto kritinio mąstymo ir gali manyti, kad vartoti narkotines medžiagas gali laisvai, nes bausmės kaip ir nėra. Įstatymai skirti tam, kad augintų mūsų sąmoningumą ir suprastume, kad yra pasekmės. Šiuo metu reikėtų ne užsiimti gynyba, bet atsakyti į klausimą – kodėl mes vartojame ir kaip sprendžiame vartojimo problemą“, – teigia A.Adomaitytė.

Psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė: „Nepritarčiau, kad nebūtų jokios bausmės“

Specialistė sako, kad šioje situacijoje mato kelis aspektus ir prideda, kad, jeigu su narkotikais būtų sulaikytas eilinis dvyliktokas, greičiausiai, tokios audringos diskusijos, kokia vyksta šiuo metu, kalbant apie narkotikų įstatymo dekriminalizavimą, nebūtų.

„Aš, kaip psichiatrė, žinau, kokios pavojingos narkotinės medžiagos. Jų vartojimas neigiamai veikia emocines, pažintines funkcijas, tokias kaip dėmesys, sprendimų priėmimas, gali išprovokuoti ir psichozes. Iš vienos pusės pritarčiau, kad žmogui nereikėtų taikyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotikų laikymą be tikslo platinti, bet jokiu būdu nepritarčiau, kad nebūtų jokios atsakomybės. Čia reikėtų kalbėti ir įvertinti žmonių, kurie platina narkotikus, interesus ir kaip juos paveiktų įstatymo švelninimas“, – aiškina psichiatrė.

Asmeninio albumo nuotr./Ramunė Mazaliauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Ramunė Mazaliauskienė

Ji prideda, kad priklausomybė yra nenuspėjama – t. y. žmonės net nežino, kokie gali būti pažeidžiami: „Tikrai ne vienam vartojančiam išsivysto psichikos sutrikimai ir tuomet jie klausia: o kodėl man? Tos pačios kanapės nėra nekaltos ir yra siejamos su psichozių išsivystymu, ypač tarp vyrų.“

Nereikėtų savęs apgaudinėti, net jeigu vartojate narkotines medžiagas labai retai. Tai įstumia į nuolatinę rizikos būseną.

Psichiatrė pastebi ydingą tendenciją, kad jeigu prieš 10–15 metų paklausdavo pacientų, ar jie vartoja narkotines medžiagas, jie „žolę“ įvardindavo kaip vieną iš jų. „Šiandien aš turiu dar kartą perklausti dėl „žolės“ vartojimo, nes jauni žmonės „žolės“ jau net nelaiko narkotine medžiaga, – aiškina R.Mazaliauskienė ir priduria, kad nereikėtų savęs apgaudinėti, net jeigu vartojate narkotines medžiagas labai retai. – Tai įstumia į nuolatinę rizikos būseną.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką