Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 28, 11:05

Sveikos širdies paslaptis: gydytoja paaiškino, kas mažina pavojingų ligų riziką

Retas apie tai susimąstome, tačiau už galimybę kasdien kibti į darbus, keliauti, bendrauti, džiaugtis gyvenimu ir netgi skaityti šį tekstą turime būti dėkingi nedideliam, kumščio dydžio bene svarbiausiam organui, kuris nepailstamai darbuojasi net tada, kai miegame. Tai širdis, kuri yra tikrasis mūsų organizmo variklis, rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime spaudai.
Širdies liga
Širdies liga / 123RF.com nuotr.

Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kurios metu siekiama paskatinti labiau rūpintis savo širdimi. Jos proga ligoninės Kardiologijos stacionaro kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kodėl savo širdžiai reikėtų skirti pakankamai dėmesio ir kaip tai padaryti.

123RF.com nuotr./Širdies sveikata
123RF.com nuotr./Širdies sveikata

Apie širdies sveikatą dažnai prisimenama per vėlai

Gydytojos teigimu, apie rūpinimąsi savo širdimi žmonės neretai pradeda galvoti tik tuomet, kai susiduria su tam tikromis ligomis ar ima skųstis suprastėjusia sveikata. Visgi tai, anot J.Jurgaitytės, reikėtų daryti nuolat ir kiekvienam nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos. Dėmesys širdžiai gali padėti pagerinti savijautą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pailginti gyvenimo trukmę.

„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo efektyvaus jos darbo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe.

Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra vienos labiausiai paplitusių ir yra dažniausia mirties priežastis. Dėl to šių ligų prevencijai turėtų būti skiriamas išties didelis dėmesys“, – sako J.Jurgaitytė.

Gydytojos teigimu, nors dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti susiję su genetika, visgi kiti rizikos veiksniai priklauso nuo gyvenimo būdo pasirinkimų, todėl turėtų būti kontroliuojami. Dėl to širdies sveikata ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo mūsų pačių pastangų.

„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad savo širdimi turi rūpintis tik vyresni žmonės. Iš tiesų matome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai. Tačiau net ir visiškai sveiki asmenys turėtų žinoti ir sekti savo arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius – tai gali padėti laiku pastebėti problemas ir jas išspręsti.

Ypač rūpestingi savo širdžiai turėtų būti tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako J.Jurgaitytė.

Svarbūs kraujospūdžio ir cholesterolio rodikliai

Gydytojos teigimu, įvairūs gyvenimo būdo aspektai gali turėti įtakos širdies darbui ir sveikatai. Tai mityba, darbo bei poilsio režimas, patiriamas ilgalaikis stresas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir kt. Dėl to širdimi reikėtų rūpintis visapusiškai.

„Suskaičiuojama per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vieni jų yra svarbesni nei kiti, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia problemų. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei būklių – išeminę širdies ligą, aterosklerozę ar miokardo infarktą – sukelia tokie rizikos veiksniai, kaip padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje.

Mūsų visuomenėje su šiomis problemomis susiduria itin daug žmonių, tad labai svarbu šiuos rodiklius kontroliuoti“, – sako J.Jurgaitytė.

Suskaičiuojama per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Anot gydytojos, sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio – vadinamojo blogojo cholesterolio – 3 mmol/l. Efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir sumažinti kraujagyslių užsikimšimo bei pavojingų širdies ligų riziką, kai gyvenimo būdo korekcijų nebepakanka, padeda tokie vaistai, kaip statinai, kurie gali netgi išgelbėti pacientui gyvybę.

Kalbant apie kraujospūdį, normalus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas turėtų būti 120–129 mmHg, o distolinis (žemutinis) – 80–84 mmHg.

Vienas esminių veiksnių – mityba

„Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti gali turėti žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat labai svarbus veiksnys yra mityba. Valgant daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, majonezo, riebaus pieno, aliejaus ir kt., suvartojant daug greitųjų angliavandenių, ypač cukrų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui daroma neigiama įtaka.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką taip pat didina persivalgymas, nutukimas. Iškalbingas faktas, kad kūno masės indeksui esant didesniam nei 35, tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra dvigubai didesnė nei optimalaus svorio žmonėms“, – sako J.Jurgaitytė.

Labai svarbus veiksnys yra mityba.

Gydytojos teigimu, kiekvienam žmogui svarbu valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, daug baltymų ir maisto medžiagų turinčių produktų. Širdies darbui ypač svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Daug kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose.

Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose. Visgi dažnam žmogui vien iš maisto gaunamų mikroelementų nepakanka, todėl jiems gali būti naudinga vartoti maisto papildus.

Širdies priešai – sėslumas ir stresas

„Be mitybos širdies ligų prevencijai labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas (1,5–2 l per dieną) bei fizinis aktyvumas. Kiekvienam žmogui per dieną rekomenduojama bent 45 minutes užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla: pasivaikščioti sparčiu žingsniu, atlikti mankštą ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius namų ruošos darbus.

Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas leidžia jį stiprinti, pripratinti prie didesnių krūvių – tai pagerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – pasakoja J.Jurgaitytė.

Galiausiai, gydytojos teigimu, širdžiai kenkia šiuolaikinio žmogaus palydovas – stresas. Nuolat patiriant įtampą, blogas emocijas ar depresiją, nepasiilsint ir neišsimiegant, sąlygos širdžiai gerai atlikti savo darbą apsunkinamos. Dėl to, anot J.Jurgaitytės, reikėtų ieškoti būdų su stresu kovoti, palaikyti darbo ir poilsio balansą, nepamiršti atpalaiduojančių ir nusiraminti padedančių veiklų.

„Širdį turime tik vieną ir nuo jos priklauso mūsų galimybė džiaugtis gyvenimu. Dėl to kiekvienas, tiek jaunas, tiek vyresnis, turėtume kaip įmanydami rūpintis savo širdimi – ne tik rugsėjo 29-ąją, bet ir kiekvieną dieną. To linkiu nepamiršti kiekvienam“, – sako J.Jurgaitytė.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką