Nesveiko maisto neįkiši
UAB „Tomilija“, kuriai vadovauja T. Kazakevič, maistą tiekia penkioms Vilniaus mokykloms: Žirmūnų ir Karoliniškių gimnazijoms, Gerosios Vilties ir Levo Karsavino vidurinėms mokykloms bei „Vyturio“ pradinei mokyklai.
„Gimnazistai, ypač iš Žirmūnų gimnazijos, yra labai išrankūs maistui. Jie žino, kas yra sveikas maistas ir jiems praktiškai neįkiši nesveiko. Moksleiviai labai daug perka ir vaisių, ir daržovių“, – džiaugėsi T. Kazakevič.
Pasak pašnekovės, vis daugiau moksleivių mokyklose perka ne bandeles, bet vaisius: bananus, apelsinus, kriaušes, kivius, obuolius.
Po vieną vaisių su pietumis kasdien gauna ir vaikai, kuriems skirtas nemokamas maitinimas. Tokių moksleivių kiekvienoje mokykloje yra nuo 20 iki 80.
Prašo įdėti daugiau daržovių
Net ir daržovių populiarumas Vilniaus mokyklose pastaruoju metu smarkiai padidėjęs. Kai kurie vaikai prie antro patiekalo netgi paprašo vietoje karšto garnyro įdėti daugiau daržovių.
vis daugiau moksleivių mokyklose perka ne bandeles, bet vaisius: bananus, apelsinus, kriaušes, kivius, obuolius
T. Kazakevič, kuri pagal išsilavinimą yra technologė, o su mokyklomis dirba nuo 1983 metų, pasakojo, kad dabartinių moksleivių pietūs ir šiaip yra sveikesni, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Dabar mokyklų valgiaraščiai sudaromi remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, kuriose nurodyta ir kokią dalį patiekalo turi sudaryti salotos.
„Pas mus į antro patiekalo sudėtį įeina 150 g karšto garnyro (tai gali būti makaronai, ryžiai, bulvės) ir 100 g salotų. Bet labai dažnai vaikai renkasi antrą patiekalą tik su salotomis. Paprašo vietoje karšto garnyro įdėti 2-3 porcijas salotų po 100 gramų. Taip per pietus jie gauna nuo 100 iki 300 gramų salotų“, – paaiškino T. Kazakevič.
Skaito paskaitas
Pašnekovė pastebėjo, kad mada mokyklos bufete ar valgykloje pirkti daugiau vaisių ar daržovių suklestėjo prie kokius trejus metus. Nemažai įtakos tam turėjo reklama – moksleiviai stebi, ką valgo jų pamėgtos muzikos ir televizijos žvaigždės ir jas kopijuoja.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po penkias vaisių ir daržovių porcijas, arba 400-600 g per dieną
Prie vaisių ir daržovių išpopuliarėjimo, T. Kazakevič nuomone, prisidėjo ir mokyklose organizuojamos Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų moksleiviams skaitomos paskaitos apie sveiką gyvenimo būdą.
„Dabar kiekvienoje mokykloje privalo kabėti sveiko maisto lentelės. Tikriausiai vaikai į jas pasižiūri, pasidomi, kas ten parašyta. Be to, visur dabar kalbama, kad reikia sveikai maitintis“, – priežasčių, kodėl vis daugiau moksleivių perka vaisius ir daržoves, ieškojo T. Kazakevič.
Tai, kad moksleiviai vis noriau valgo vaisius ir daržoves, džiugina. Juk net Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po penkias vaisių ir daržovių porcijas, arba 400-600 g per dieną.
Perka Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Didžioji dalis Vilniaus mokykloms tiekiamų vaisių ir daržovių yra lietuviški.
„Salotas bei daržoves mes perkame iš ūkininkų: šviežius ir raugintus kopūstus, morkas, burokėlius, bulves. Ūkininkai juos parduoda tikrai neblogos kokybės“, – teigė T. Kazakevič.
Egzotiškesni mokyklose parduodami vaisiai atvežami iš kitų šalių, daugiausiai – Europos Sąjungos, kur jų auginimas, saugojimas, gabenimas ir pardavimas yra griežtai kontroliuojamas atsakingų institucijų.
Europos Sąjungoje vaisių ir daržovių augintojams, tiekėjams ir pardavėjams privalu laikytis Europos Komisijos nustatytų reikalavimų, kurie nuolat koreguojami, atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnyboje dirbančių mokslininkų rekomendacijas.
