FeedMySister.com: Paprastas, bet pasakiško skonio patiekalas – naminis ir jaukus. Bulvių ir grybų derinys žinomas visiems lietuviams, o subtilumo jam suteikia rozmarinas, moliūgas ir parmezanas. Grybų karalius baravykas yra pilnas skonio, todėl labai svarbu jo neužgožti ir leisti pilnai atsiskleisti.
FeedMySister.com: Traškus viršus, bet minkštas ir purus vidus... Ypatingas desertas, kuriame puikiai dera varškė ir citrina. Šio pyrago gaminimo išskirtinumas, o tuo pačiu palengvinimas yra tas, kad tešlos nereikia kočioti, nes apatinį ir viršutinį tešlos sluoksnį sutarkuojame. Jei tik galite, naudokite kokosų cukrų, kuris pyragui suteikia rusvą spalvą ir meduoliškumo.
FeedMySister.com: Burata yra dieviško skonio sūris, kurio kartą paragavus norisi vėl. Jis panašus į mocarelą, o pagrindinis skirtumas – vidinė konsistencija, kuri yra skystesnė, kremiškesnė. Dažniausiai buratą valgome su druska, šviežiai grūstais pipirais, tyru alyvuogių aliejumi ir šviežia čiabata. Tai tobuliausias būdas jai valgyti, kol... atsivalgysit. O tada prasideda improvizacijos, kurios džiugina gomurį
Naujų skonių ir aromatų šiai žuvienei suteikia kokosų pienas, verta išbandyti!
Strelkabelka.lt: Kadangi slyvų sezonas jau gerokai įpusėjęs, prašau jums slyvų čatnis. Prieš keletą metų čatnių aš negaminau, jie man buvo visai neįdomūs. Bet šiemet kažkaip užnešė. Ir ant sūrių užnešė paskutiniu metu. O šalia sūrio kažko reikia, ir visai įdomu išbandyti visokius derinius. Šis receptas ir vėl šiek tiek adaptuotas pagal Nigelį Slaterį.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Okonomijakis – sudėtingas žodis. Ir patiekalas nelabai gražus: nei omletas, nei paplotis, nei koks blynas. Kažkoks neišvaizdus japoniškas kratinys. Ir vartyti jį daug reikia kepant iš keptuvės į keptuvę. Bet skanus.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Štai jums dar vienas būdas, kaip suvartoti brokolius. Šio „dipo“ spalva nepakartojama – skaisčiai žalia. Jis patiekiamas šiltas, skirtingai nei kiti mirkalai. Jis tinka kaip užkandis prieš pagrindinį patiekalą, taip pat – kaip garnyras.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Kai soduose netrūksta šviežiausių daržovių, nieko kito ir nesinori valgyti. Aš šiandien rankose laikiau sesers dovanotus pomidorus, cukinijas ir sukau galvą, ką čia man tokio gardaus iš jų pasigaminti. Dėl pomidorų nekyla abejonės – suvirsiu juos į pomidorų padažą, o štai iš cukinijų aš paruošiu praktiškus ir gaivius kepsnelius su vištiena. Pats tas vasaros dienai!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šio smetoniškojo torto receptą sužinojome iš vienos mokytojos Druskininkuose. O ji teigia, kad Napoleonas gaminamas tik iš kaimiškų produktų ir valgyti jį reikia tik po trijų dienų. Mokytojai nepatinka „pramoniniai“ ir kavinių „Napoleonai“ dėl išblyškusios baltos spalvos. O aš – dėl autorystės ir gimimo vietos. Imperatorius juk buvo apsistojęs Lietuvoje, pietavo, vakarieniavo...
Miško žvėrys: Kartais norisi ko nors įdomesnio, subtilesnio, ypač savaitgaliais ar per šventes. Išmėginkite šiuos suktinukus: minkštas baklažanas traškioje riešutų plutelėje su pikantišku sūriu ir drauge su saldžiu ir kvapniu pomidorų padažų. Juos galima valgyti ir šaltus, bet skaniausi – šilti, tiesiai iš orkaitės. Skanaus!
FeedMySister.com: Persikų, fetos ir cikorijos derinys nėra naujas, bet negalėjau jo neįdėti, nes tai taip paprasta ir labai skanu! Galite viską paruošti ir lauke, ant kepsninės grotelių.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šį tiramisu sluoksniuotą ledų tortą geriausiai apibūdintų pavadinimas „Tortas tinginiams“, arba „Kaip sutaupyti laiko ir sužibėti“. Įdomu, kodėl? Nes gaminant šį gardumyną galima taip sėkmingai nukirsti visus kampus, kad virtuvėje užtruksite vos kelias minutes. Dėl svečių reakcijos aš net neabejoju ir jums jos nepasakosiu, paliksiu pasidžiaugti patiems.
FeedMySister.com: Juodieji serbentai ir „porto“ vynas jau senokai sukosi mano galvoje kartu su antiena. O tada Tymo turguje nusipirkau gražuolę romaninę salotą, kvepiančių mėtų ir šis patiekalas galutinai susidėliojo.
Kokybiški vaniliniai ledai yra tikras skanėstas, tačiau, pasitelkus fantaziją, juos galima ir šiek tiek patobulinti. Vasarą, kai yra šviežių uogų ir vaisių, tam verta panaudoti būtent juos. Šįkart tebūnie tai avietės ir abrikosai arba persikai.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šį patiekalą nėra sunku pasigaminti, bet nėra lengva pasigaminti idealiai tiksliai. Vienaip ar kitaip – jeigu nemėgstate aštraus maisto, geriau nė nebandykite. Šis patiekalas subalansuotas persivalgiusiems mėsos ir tiems, kurių virškinimo sistema rodo tam tikrus tingėjimo ženklus. Galinga vitamino C ir natūralaus antibiotiko bomba! Ir žinoma, stiprus afrodiziakas (bet valgyti turėtų jis ir ji – abu).
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį. Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.
„Miško žvėrys“: Mano akis vis užkliūdavo už cukinijų makaronams žarstomų liaupsių, tad magėjo ir pačiai išmėginti. Ar jos pelnytos? Na, nors į lentynėlę greta tikrųjų fetučinių dėti neskubėčiau, bet galiu jus patikinti – tai puikus vasariškas užkandis ar lengvutė vakarienė, kai maudantis karščio bangoje nesinori aplink garuojančius puodus šokti.