Pirmadienį prie Vyriausybės buvo skaitomi peticiją prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje pasirašiusiųjų vardai. Akcijos sumanytojas režisierius Aleksandras Špilevojus LRT KLASIKAI teigė, kad vardus skaitė jaunimo atstovai, prie akcijos buvo prisidedama savanorišku principu.
Ruduo – metas, kai miestai prisipildo kultūros, o vakarais vis dažniau norisi šilumos, įkvėpimo ir gerų emocijų. Būtent todėl „Norfa“ kviečia pasinerti į teatro pasaulį – kupiną juoko, jausmų, muzikos ir netikėtų siužetų vingių. Šią savaitę jūsų laukia išskirtiniai spektakliai visai šeimai – nuo jautrių istorijų apie santykius ir laiką iki komedijų, priversiančių juoktis garsiai. Tad pasinerkite į teatrinį nuotykį ir atraskite, kiek daug spalvų gali turėti rudens vakaras.
Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ lankytojai atranda naują meno erdvę: MO muziejus čia pristatė menininkų Jurgos Marcinauskaitės ir Laimio Valančiūno sukurtą instaliaciją „Minčių geometrija“, rašoma MO muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Vos kelių minučių trukmės vagystė iš Luvro muziejaus atskleidė tai, ką muziejaus darbuotojai bandė pasakyti metų metus – pasaulinės svarbos institucijos trapumą po dešimtmečius trukusio nepakankamo finansavimo, rašo „Politico“.
Su Giedre susitikome rytą po išskirtinės filmo „Irena“ premjeros Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT). Simbolinė vieta prisiminti žmogų, kuris tiek daug energijos ir sielos atidavė teatrui. Giedrė, atvykusi į susitikimą, sakė dar negalinti atsigauti po premjerinio įkarščio – dėl dėkingumo tiems, kurie filmą pažiūrėjo ir dalijosi savo mintimis apie Ireną Veisaitę, ir dėkingumo pačiai Irenai, kad ji apskritai buvo.
Prieš trylika metų Valakampių pušynuose įkurtas meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ žengia į naują etapą – spalio 24–25 d. jis atidaro naujas erdves. Mindaugo gatvėje esantis pastatas vilniečiams pažįstamas – sovietinės okupacijos metu čia buvo įsikūrusi legendinė parduotuvė „Jaunasis technikas“, o 1998 m. atsikėlė Geležinkelių muziejus. Naujųjų „Rupert“ namų restauracijos projekto architektai Petras Išora ir Ona Lozuraitytė sako norėję atsižvelgti ir į pastato, ir į institucijos istoriją.
Klaipėdos centre, bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje esantis pastatas įžiebė diskusijas: ar galima ant meno projekto dalimi tapusio statinio savavališkai pritvirtinti kito menininko kūrinį. Kūrinio autorė išreiškė griežtą poziciją: „Meno kūrinys be mano žinios buvo vandalizuotas“. 15min pasisakė ir pastatą valdančios bendrovės atstovai.
Siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą asmenims su regos negalia, prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidimą Brailio raštu, šeštadienį pranešė Prezidentūra.
Nėštumas – vienas įsimintiniausių, tačiau kartu ir daugybę klausimų sukeliančių gyvenimo etapų. Kiekviena būsima mama nori kuo geriau pasiruošti naujam vaidmeniui, suprasti pokyčius, vykstančius jos kūne, ir sužinoti, kaip geriausiai pasirūpinti savimi bei būsimu kūdikiu.
Spalio 21 d. Anykščių menų inkubatoriuje atidaryta skaitmeninė keramikos paroda, atverianti naujas šio amato interpretacijas, rašoma Anykščių menų inkubatoriaus pranešime žiniasklaidai.
Premjerė Inga Ruginienė tvirtina suprantanti Tokijuje rengiamos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodos, kuriai nenumatytas valstybės finansavimas, svarbą, tačiau sako neturinti gerų žinių dėl lėšų jai skyrimo.
Beatrice’ės Masini knyga „Miško vaikai“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio, 2012 metais buvo pripažinta reikšmingiausiu ir meniškiausiu metų vertimu. Autorės kūryba šiuolaikinės italų literatūros lauke priskiriama šiuolaikinei klasikinei prozai, o jos kūriniai išversti daugiau kaip į dvidešimt kalbų. Nuo mažens svajojusi tapti rašytoja šiandien Beatrice’ė Masini ne tik kuria istorijas, bet ir verčia bei leidžia knygas.
Iš Luvro muziejaus pavogtų brangenybių istorija įgauna naujų detalių. „The Guardian“, paviešintas vaizdo įrašas atskleidė dviejų plėšikų pabėgimą iš muziejaus kėlimo platforma – scena, kuri, pasak Prancūzijos žiniasklaidos, primena kruopščiai surežisuotą kino epizodą.
Artėjanti Viljamo Šekspyro „Ričardo III“ premjera Klaipėdos dramos teatre – didelis įvykis. Spektaklis žymi pirmąją šio teatro partnerystę su Artūro Areimos teatru, o taip pat ir vieno reikšmingiausių visų laikų teatro klasikų, V. Šekspyro, sugrįžimą į Klaipėdos dramos teatro sceną. Paskutinį kartą V. Šekspyro kūrinys čia statytas 2006 m. („Karalius Lyras“, rež. A. Latėnas).
Prieš trylika metų Valakampių pušynuose įkurtas meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ žengia į naują etapą – spalio 24–25 d. jis atidaro naujas erdves Mindaugo g. 15, Vilniuje. Įkurtuvėms skirta paroda ir performansų programa „Aritmofilija bei deliuzijos ir rezonanso technologijos“ pažymi persikėlimą į gyvybingą Naujamiesčio rajoną ir dar artimesnį ryšį su miesto bendruomenėmis.
Vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų Japonijoje atsidūrė ant nežinomybės ribos, praneša Lietuvos nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
Europos kino festivalis „Scanorama“ pristatė šių metų programą, kurioje atsispindi svarbiausios šiuolaikinio Europos kino kryptys – dialogas tarp skirtingų kartų ir kino tradicijų, klasikinių formų ir eksperimentų derinimas, pagarba turtingai kino istorijai bei dėmesys naujiems, dar tik kylančių kūrėjų balsams, rašoma „Scanorama“ pranešime žiniasklaidai.
„Ne visi filmai tampa serialais, ir ne visi serialai tampa filmais“, – sako kino režisierius Emilis Vėlyvis. Juokauja jis, žinoma, tačiau tiesos yra: šešių dalių mistinis kriminalinis serialas „Vilko gomurys“ galėjo tapti filmu. Tačiau netapo. Nes medžiagos, idėjų ir scenarijaus vingių režisieriaus bei scenaristo galvoje buvo tikrai daug.
Ketvirtadienį sostinėje atidengta 42 kvadratinių metrų mozaika, skirta Vilniaus globėjui šv.Kristoforui. Ją sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas – miestui jau padovanojęs „Stebuklo“ plytelę ir legendinius „Meilės krantus“. Menininkas džiaugiasi galįs kurti Vilniui, tačiau artimų širdžiai kūrinių likimas jį neramina.