Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Pradžios ženklas šių metų tarptautiniam poezijos festivaliui „Poezijos pavasaris“ praėjusį savaitgalį buvo duotas Jungtinėse Amerikos Valstijose – festivalio prologo renginiai vyko Lemonto pasaulio lietuvių centre, Čikagos apylinkėse esančiose lituanistinėse mokyklose bei Čikagos Jaunimo centre. Atsinaujinęs į septintąjį dešimtmetį žengiantis 61-asis „Poezijos pavasaris“ gerbėjams šiemet pasiūlys daugiau nei 100 renginių Lietuvoje ir užsienyje.
Jau netrukus savo gerbėjus grupė „Superkoloritas“ nudžiugins nauju mini albumu „Ritmo!“. Jo belaukiant duetas dalinasi pirmuoju kūriniu iš būsimo EP – „Širdie“. Kartu su daina pasirodė ir įspūdingas šokio vaizdo klipas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šeštadienį nuo 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) prasidės Europos muziejų nakties renginys „Tarp žemės ir dangaus. Atmenant Čiurlionį ir Rytų Prūsiją“.
11:32
„Samanomis sąmoningi“ – tokiu šūkiu antrus metus iš eilės lietuviai kviečiami paminėti gegužės 17 d. – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, rašoma pranešime žiniasklaidai. Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga tęsia tradiciją šią dieną organizuoti masinius žygius partizanų takais, kuriuose kviečiami dalyvauti tiek pavieniai žygeiviai, tiek įvairios bendruomenės bei organizacijos. Šiemet žygiai „Samaningi kilometrai“ vienu metu vyks septyniuose Lietuvos regionuose.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pasipildė vokiečių karių Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje darytomis fotografijomis.
„Kvailos istorijos“, „Trumpos istorijos“, „Braškių diena“, „Dingęs paveikslas“, „Sodininkas Florencijus“, „Kiškis Morkus Didysis“, „Meškelionė“ – tai vos kelios iš beveik dvidešimties dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus sukurtų knygų, kurias šiandien puikiai pažįsta ne tik Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių vaikai.
„Kad ir kaip man pačiam norėtųsi kuo didesnio skaitytojų būrio, šlovės ir pripažinimo, poezija vis tiek pirmiausia rašoma sau. Tai intymus dalykas. Nes jei ji nerašoma net sau, tai kam apskritai ji rašoma? Niekam?“ – klausia poetas, eseistas ir vertėjas Kornelijus Platelis, ką tik išleidęs naują eilėraščių rinkinį „Su Ferdinandu“.
Gegužės 8 d. Amerikoje mirė lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto profesorius, rašytojas, vertėjas, fotografas Alphonso Lingis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka už 9,5 tūkst. eurų įsigijo dvi vertingas senąsias knygas.
Muziejuje raudonas šviesoforo signalas nedega niekam, tačiau praverti jo duris išdrįsta ne kiekvienas. „Tokių, kurie nė karto gyvenime nėra buvę mūsų muziejuje, tikrai yra“, – muziejaus pranešime spaudai sako Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus socialinių ir kultūrinių projektų kuratorė Rūta Klevaitė, kartu su kolegomis jau keletą metų mažinanti šią atskirtį.
Nors rašymas kaip veikla yra glaudžiai susijęs tiek su kolektyvine, tiek su asmenine atmintimi, tačiau apie šių sąsajų komplikuotumą Lietuvos rašytojai daugiau šneka palyginti retai. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“, pasak paties autoriaus, gimė iš kolektyvinės, istorinės ir asmeninės atminties persidengimų. Kaip dabartinio Rusijos karo Ukrainoje kontekste vėl tampa aktualios pokario Rytprūsiuose alkstančių ir į Lietuvą per upę brendančių vaikų patirtys, kodėl jas iki pat šių dienų gaubia spengianti tyla ir kas paskatino imtis šios sudėtingos temos, Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ kalbamės su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju, scenaristu A.Šlepiku.
02:51
Druskininkų savivaldybė surinko 100 tūkst. eurų, kad kurorte būtų pastatytas paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui.
Pavasarį atgimus gamtai, Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursijas ir grafikos dirbtuves pažinti žydinčios floros motyvus sakralinės auksakalystės, tekstilės ir tapybos kūriniuose. Gegužę muziejuje vyks ekskursijos ir dirbtuvės, supažindinančios su šiais motyvais sakralinėje dailėje.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, dvi ukrainietės – Kateryna Davydenko ir Kseniia Gracheva – atvyko į Lietuvą. Supratusios, kad greitu metu į savo šalį nesugrįš, pradėjo pažintį su Lietuva – ėmė mokytis lietuvių kalbos, o kartu – ir jos kultūros bei istorijos.
Jau nuo dabar galite mėgautis karščiausiomis šios savaitės „Telia Play“ platformos naujienomis: Kanų kino festivalyje pristatytais filmais „Emilija Perez“ ir „Partenopė“, ką tik kino teatruose rodytu išgyvenimo trileriu „Paskutinis oro gurkšnis“ bei TV serialu – tiems, kurie galbūt jau „matė viską“ ir nori kažko „mažiau girdėto“. Šio savaitgalio idėjos laisvalaikiui prie namų ekranų subalansuotos ir atrinktos specialiai jums.
03:02
Ketvirtadienį Vilniaus Lietuvos kooperatyvų sąjungos rūmuose atidarytas jau 11-asis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Kaip ir kiekvienais metais, festivalis kvies tyrinėti architektūrą – gegužės 10–11 d. bus galima aplankyti daugiau kaip 50 objektų, pabendrauti su miesto kūrėjais bei iš naujo atrasti žaliąsias miesto erdves.
Visi geriausių kūrinių nominavimai, apdovanojimai ir ypač ceremonijos yra tuštybių tuštybė, suaugusių žmonių žaidimai, nesvarbūs niekam, išskyrus tų žaidimų dalyviams. Bet šie žaidimai turi vieną rimtą tikslą: atkreipti visuomenės dėmesį į to dėmesio verčiausius kūrinius, kad šie nepasimestų produkcijos gausybėje. „Sidabrinių gervių“ žaidimą, manau, žaidžiame irgi dėl to.
02:40
Trečiadienį „Skalvijai“ savo feisbuko paskyroje paskelbus, kad nepalaiko Izraelio ambasados inicijuojamo projekto „Izraelio kinas tavo mieste“, o Vilniaus savivaldybei šią poziciją viešai įvertinus kaip netinkamą, kultūros bendruomenė ėmė kelti klausimus.
Penktadienį gegužės 9-osios proga Lenkiją pasitiko provokuojantis vaizdelis. Skulptorius Martynas Gaubas savo garsiąja skulptūrą „Chuilo“ atvežė į sovietinių karių kapines Varšuvoje.
„Vertėjo darbas yra nematomas, neregimas tarpininkas: esminis tam, kad kitos kultūros knyga skaitytojus pasiektų, bet privalantis likti nematomas. Jei jau tarpininkavimas juntamas – varge, kažkas su vertimu negerai. Tokia – nematoma, bet būtina – jaučiuosi ir aš, tad malonu, kad kažkas pastebėjo mano vertimą“, – sako vertėja Birutė Avižinienė, rašoma „Terra Publica“ pranešime žiniasklaidai.