Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
„Moteris turi dirbti lygiai su vyru ir savo teises įrodinėti darbais, o ne žodžiais“, – yra sakiusi italų režisierė Liliana Cavani. Būtent jai – vienai ryškiausių pasaulio kino kūrėjų – skirta šių metų Europos kino festivalio „Scanorama“ programa „Iš arčiau“.
04:55
Sekmadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ baigėsi didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25“. 16-oji mugė meno lauko dalyviams, galerijoms, lankytojams, o ypač kolekcininkams, surengė tikrą meno šventę. Ne tik tarptautinė komisija rinko geriausius, visą savaitgalį į mugę plūdę žiūrovai taip pat turėjo galimybę balsuoti už jiems labiausiai patikusius, – sekmadienio pavakarę paskelbti „ArtVilnius’25“ žiūrovų rinktinė galerija ir rinktinis menininkas.
Jau rytoj, spalio 7-ąją, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose bei internete visoje Lietuvoje prasidės dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Festivalio rengėjai kruopščiai atrinko beveik pusšimtį istorijų, kuriose tikri žmonių gyvenimai ir neišgalvoti įvykiai kartais pralenkia net Holivudo scenaristų vaizduotę.
Spalio 24–25 d. Vilniaus senajame teatre šiuolaikinės operos festivalio NOA programoje įvyks unikali premjera – įsivaizduojama M.K.Čiurlionio opera „Jūratė“, sukurta remiantis kompozitoriaus laiškuose išlikusiomis idėjomis ir scenografijos eskizais. Tai svajonė, kurią menininkas drauge su Sofija Kymantaite brandino daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau taip ir nespėjo įgyvendinti.
Minint rašytojo, aktoriaus, pasaulinio pripažinimo sulaukusio alternatyvaus kino režisieriaus Adolfo Meko (1925–2011) gimimo šimtmetį, Lietuvoje išleista pirmoji jo knyga. Šiuose „Raštuose“ skelbiamas ne tik dešimtmetį rašytas jo dienoraštis, tačiau ir 5 prozos kūriniai.
Protesto dėl Kultūros ministerijos atidavimo „aušriečiams“ atgarsiams pasiekus ir Lietuvos kultūros metų programos atidarymą Romoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog nepasitenkinimas vidaus politika turėtų būti paliktas Lietuvoje.
Pasibaigus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrai“ Vilniaus universiteto Didžiajame kieme į sceną pakilo dainininkas Andrius Mamontovas, kuris kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, socialdemokratus ir premjerę Ingą Ruginienę bei „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Jo aistringa kalba sukėlė ovacijas.
Romoje, dalyvaujant Lietuvos ir Italijos prezidentams, atidaryta Lietuvos kultūros metų Italijoje programa.
„Esu sujaudintas, kad vėl gyvenu pilietinėje visuomenėje, kuri remiasi vertybėmis, sąžine, padorumu, dora“, – sekmadienį per įspėjamąjį kultūros bendruomenės streiką kalbėjo Klaipėdos dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatas Darius Meškauskas.
Šeštadienį klaipėdiečiai ir Klaipėdos svečiai skubėjo į Knygų mugę. Tai vienas iš I.Simonaitytės bibliotekos rengiamo festivalio „Inkultūracija“ renginių. Šiemet mugė perkelta į naują erdvę – renginių kiemą „Hofas“ prie Danės upės.
Istorikas Norbertas Černiauskas įspėjamojo streiko metu VU kieme pasirodė nešinas Islandijos vėliavėle. „Nenoriu, kad dar kartą kažkam reikėtų pripažinti Lietuvos valstybę“, – sakė jis. Pokalbis su juo – apie tai, kokius ženklus mes galime įžvelgti tame, kas dabar vyksta.
Sekmadienį įvairiuose Lietuvos ir užsienio miestuose bei miesteliuose, viešosiose erdvėse ir kultūros įstaigose vyksta kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Šitokiu būdu kultūrininkai reiškia pasipiktinimą socialdemokratų sprendimu koalicijos partneriams partijai „Nemuno aušra“ patikėti Kultūros ministerijos vairą. 15min visą dieną rengia reportažus iš protestų akcijų.
Nors penktadienį „Nemuno aušrai“ priklausantis Ignotas Adomavičius pasitraukė iš kultūros ministro pareigų, sekmadienį kultūros bendruomenė visoje Lietuvoje vis tiek rengia streiką: į pagrindinį jų reikalavimą neatiduoti Kultūros ministerijos partijai „Nemuno aušra“ valdančioji socialdemokratų partija taip ir neatsižvelgė.
Šalies miestuose ir miesteliuose sekmadienį vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas „Tai gali būti paskutinis kartas“.
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui penktadienį pareiškus, kad norėtų, jog Kultūros ministerija liktų „Nemuno aušrai“, bet derėtųsi ir dėl kitų ministerijų mainų, atsaką paskelbė sekmadienį įspėjamąjį streiką organizuojantys kultūrininkai. „Nuo pirmos dienos mes sakome „Nemuno aušrai kultūroje NE“. Ne Ignotui Adomavičiui, ne Remigijui Žemaitaičiui ar kitoms susijusioms asmenybėms, o labai konkrečiai – „Nemuno aušrai“, – rašoma feisbuke paskelbtame atsake.
„Mano idėja buvo patyrinėti vyrų ir moterų santykius, jų roles pasitelkus būtent tokią struktūrą, apvertus, išryškinus kai kuriuos stereotipus“, – teigia Gražina Kelmelytė, šiemet su romanu „Motinos“ laimėjusi kasmet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą. Socialinės distopijos romanas, kuriame centrinė galia sutelkta moterų rankose, atskleidžia lyčių vaidmenų absurdiškumą šiuolaikinėje visuomenėje ir iškelia dažnai moterims taikomus stereotipus.
01:41
Kultūros periodinių leidinių asociacija, vienijanti kultūros ir meno žiniasklaidą, solidarizuojasi su Lietuvos kultūros bendruomene. Nepritariame Kultūros ministerijos perdavimui „Nemuno aušrai“, kuri kelia grėsmę mūsų valstybei, demokratinėms vertybėms, nepriklausomai žiniasklaidai ir kultūrai, rašoma spaudai išplatintame pranešime.
Lapkritį Jungtinėse Valstijose (JAV), Niujorke, vyksiančioje performansų ir šiuolaikinio meno bienalėje „Performa“ Lietuvai atstovaus septyni menininkai.
Rugsėjis atnešė ne tik drėgmę, šaltį ir būtinybę nusipirkti vitamino D, tačiau ir naująjį TV sezoną, žadantį daug smagių ir nelabai valandų prie žydrųjų televizorių ekranų. Pažiūrėkime, ką mums pasiūlė pasaulio televizijos rugsėjo mėnesį ir kokios pramogos gali praskaidrinti vis žvarbstančius vakarus.
Krokuvoje pristatytas Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ pirmasis tomas, kurį išleido leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Renginyje dalyvavo ir lietuvę palaikė Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk. Išskirtinį dėmesį K. Sabaliauskaitės kūrybai parodė ir didžiausi Lenkijos dienraščiai.