Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) vasarą pasitinka kviesdamas lankytojus į 9 naujas parodas. Nuo romantizmo laikotarpio refleksijų ir kultūros atminties tyrinėjimų iki šiuolaikinės fotografijos, tarpdisciplininio meno ir garsinės dokumentikos – muziejaus padaliniuose pristatomos ekspozicijos atskleis Lietuvos kultūros įvairovę ir savitumą, rašoma muziejaus pranešime spaudai.
Vasaros sezoną Vilnius pradeda su tarptautiniais filmavimais. Šiais metais sostinė jau spėjo virsti Prancūzijos, Austrijos miestais, čia kuriamos reklamos, filmai, TV serialai, rašoma „Vilniaus kino biuras“ pranešime žiniasklaidai.
Praėjusią savaitę „Skalvijoje“ apie savo daugiau nei prieš keturiasdešimt metų sukurtą filmą „Konstanta“ („Constans“, 1980) su žiūrovais kalbėjosi garsus lenkų režisierius, scenaristas, rašytojas ir dėstytojas Krzysztofas Zanussis, rašoma „Skalvijos“ pranešime spaudai.
Poetė, kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė sako, kad, kaip ir daugelis literatų, turi „ragiukus, kanopėles ir uodegytę“. Ji neidealizuoja nei savęs, nei kolegų, nei meno, nei pinigų ir todėl drąsiai apie tai kalba savo kūryboje.
Pirmą kartą tapytojos Elenos Antanavičiūtės darbus pamačiau parodoje MO muziejuje. Turbūt nebūsiu išskirtinė teigdama, kad pirmiausia akį patraukė lieknumo kulto, įsisenėjusių grožio standartų nepaisymas. Nesimetriškos krūtys, netobulas torsas, pagurklis jos tapyboje tapo estetiniu išgyvenimu, nutapytu ramiomis spalvomis.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė sako, kad Vilniaus grafičių subkultūra, nors dažnai ir laikoma periferine, pasižymi savita dinamika, kurioje ryškėja specifiniai kūrybiniai ir socialiniai bruožai. Jos istorinė raida apima du pagrindinius laikotarpius: „aukso amžių“ ir dabartinį „atoslūgio“ etapą, kuriam būdingas nevienareikšmis santykis su miesto erdve.
„Daugeliui žmonių Debreceno gatvė buvo paskutinė stotelė prieš grabą. Kai kuriuos net šarvojo laidojimo namuose, kuriuos pastatė grynai priešais mūsų bendrabučio langus“, – 15min pasakojo poetas, vertėjas Dovydas Grajauskas, neseniai išleidęs antrąją knygą „Debreceno gatvės bliuzas“ („Baziliskas“).
1875 m. birželio 6 d. Liubeke gimė būsimasis rašytojas Thomas Mannas. Savo kūryboje jis daug dėmesio skyrė prieštaringai žmogaus prigimčiai, moralinėms dilemoms dramatiškų pasirinkimų akivaizdoje. Gyvendamas sudėtingu XX amžiaus laikotarpiu, rašytojas aktyviai pasisakė už demokratines vertybes ir kritikavo Vokietijoje įsitvirtinusį nacizmą. O kokie buvo jo ryšiai su Lietuva?
Kasmet vasaros pradžioje Lietuvoje vyksta nacionalinių kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinė gervė“, kurios metu įvertinami geriausi lietuviški praėjusių metų filmai. Lietuvišką kiną palaikanti „Telia Play“ kviečia žiūrėti šiuos filmus bei išsirinkti savo favoritus.
Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.
Birželio 8-osios vakarą Vilniuje raudonuoju kilimu žengs lietuvių kino kūrėjai. Jau 16-ą kartą rengiami apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ vyks LVSO koncertų salėje. Renginio transliacijos žiūrovai turės progą išvysti mylimus aktorius, režisierius, pasimėgauti muzikos pasaulio žvaigždžių pasirodymais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Žvelgiant iš lietuviškos perspektyvos, karas Ukrainoje atrodo visa apimantis – šalies gyvenimas suparalyžiuotas, į ją pavojinga vykti, o viešojoje erdvėje bet koks apsilankymas pateikiamas arba kaip herojinis žygis, arba smerkiamas kaip karo turizmas. Tačiau pačioje Ukrainoje gyvenimas kaip tik vyksta intensyviai visom prasmėm, o normalumo praktikavimas yra suvokiamas kaip svarbi kovos forma. Todėl čia ir toliau vyksta kino festivaliai, koncertai, parodos, ir didžiausias kultūros renginys – Kyjivo knygų mugė. Šįkart apie ją.
Minėdama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, Vilniaus rotušė pradeda paskaitų ir diskusijų ciklą apie kultūrinę sovietmečio rezistenciją. Paskaitomis tikimasi atverti ir priminti svarbų mūsų kultūros istorijos sluoksnį, rašoma pranešime spaudai.
Leidykla „Briedis“ pristato Miuncheno Bundesvero universiteto tarptautinės politikos profesoriaus Carlo Masalos knygą „Jei Rusija nugalės: scenarijus“.
„Mūsų muzika – tai mūsų mintys, mūsų jausmai“, – sako vienos garsiausių danų doom/death metal grupės „Saturnus“ nariai, šį mėnesį dalyvausiantys festivalyje „Kilkim žaibu“. Kartais dominuoja tamsa, kartais prasiskverbia ir šviesa. Tokia ir grupės muzika, kurioje dera sunkumas ir melodija.
Birželio 5 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) organizuojami Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai, laureatams įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos, rašoma pranešime spaudai.
Naują trimetę programą Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai, rašoma festivalio pranešime spaudai.
Birželio 7 d. 12 val. Alantos dvare veikiančioje meno galerijoje atidaroma neseniai atrasto fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) 100 atspaudų paroda. Sužinoję apie atradimą ir artėjantį renginį, Alantos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai iš savo skrynių ir stalčių ėmė traukti seniai vartytus albumus ir prisiminė tėvų bei senelių pasakojimus apie vienintelį tame Aukštaitijos krašte gyvenusį profesionalų fotografą Dionizą Putną, turėjusį gerą prieškarinę fotokamerą, statomą ant trikojo.
2025 m. birželio 13 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijoje Juodkrantėje atidaromos dvi naujos parodos, kviečiančios į daugiasluoksnes vizualines keliones tarp mito, istorijos, sapno ir šiuolaikinės kasdienybės, rašoma LNDM pranešime žiniasklaidai.
Vietoje salės – atviras dangus, vietoj pradžią skelbiančio skambučio – paukščių čiulbesys, vietoj kėdžių – pledas ant žolės. „Ir visa tai yra nuostabus būdas patirti profesionaliąją muziką“, – sako Kristupo festivalio vadovė Jurgita Murauskienė.