Šiuolaikinis menas nėra skirtas tik ekspertams ar išrankiems žinovams – jis gali tapti atradimu kiekvienam, kas nori pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Pirmoji Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“ kviečia ne tik apžiūrėti įspūdingas parodas, bet ir patirti meną ekskursijose su gidais, kūrybinėse dirbtuvėse su menininkais bei per specialiai parengtą edukacinę programą moksleiviams ir jaunimui.
Pirmadienį paskelbta, kad į kultūros ministrus siūlomas Ignotas Adomavičius, kurio kandidatūra nustebino kultūros bendruomenę – jis menkai jai žinomas. I.Adomavičiui artimiausia kultūros sritis – muzika, nes M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokėsi groti trombonu, dainavimo ir chorinio dirigavimo. Dirbo ir Seimo pirmininko pavaduotojos A.Širinskienės patarėju, – tiesa, A.Širinskienė sako, kad I.Adomavičius yra „gabus, tačiau ne ministras“.
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Kultūros ministerijoje pagerbti ir proginiu medaliu apdovanoti žmonės, svariai prisidėję prie menininko kūrybos įprasminimo ir sklaidos, pirmadienį pranešė Vyriausybė.
Paaiškėjus, kad „Nemuno aušrai“ atiteko Kultūros ministerija, o pirmadienį partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė premjerei Ingai Ruginienei jau pateikęs savo kandidatus, kultūros bendruomenėje kilo pasipiktinimas šitokiu naujosios koalicijos požiūriu į kultūros politiką ir jos vaidmenį valstybės gyvenime.
Dramaturgas Marius Ivaškevičius praėjusią savaitę savo „Facebook“ paskyroje kritikavo režisierę ir buvusią Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovę Eglę Švedkauskaitę dėl jos išsakytų minčių LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“. Po kilusio nepasitenkinimo viešojoje erdvėje M.Ivaškevičius ironiškai rašo: „Je Suis, Egle. Pasidaviau momentiniam pykčiui (tai tik įrodo, koks esu piktas), išgirdęs, kaip įvardindama tuos, kurie trukdo tau dirbti, išgirdau savo pavardę.“
Pirmadienį paaiškėjo, kad po ilgų derybų Kultūros ministerija atitenka „Nemuno aušros“ partijai. Remigijus Žemaitaitis teigia nesirengiąs būti kultūros ministru, tačiau jau pateikė kelias pavardes paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei. Jo prioritetai deleguojamam ministrui ar ministrei – etnokultūros išsaugojimas, valstybinės kalbos puoselėjimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) „depolitizacija“ ir muziejai.
Neįtikėtinai daug dėmesio sulaukęs lietuvių kūrėjų filmas „Pietinia kronikas“ tęsia savo kelionę. Režisieriaus Igno Miškinio ir scenaristės Eglės Vertelytės juosta sieks „Oskaro“ nominacijos geriausio tarptautinio filmo kategorijoje.
Rugsėjo 27–28 d., Kauno fotografijos galerija kviečia jau į septintą kartą vyksiančią meno leidinių mugę „Kaunas Art Book Fair“. Renginio metu leidinius pristatys daugiau kaip 20 menininkų, leidėjų ir knygynų, vyks autorinių knygų ir žurnalų pristatymai, pokalbiai ir diskusijos su kūrėjais, kūrybinės dirbtuvės vaikams, taip pat visą savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje veiks meno leidinių paroda „Po laiko“: (per)rašytos fotografijos istorijos“.
„Kviečiu į muzikinę kelionę laike ir erdvėje, kur viskas tampa lengvu prisilietimu prie dangaus, prie begalybės“, – naujus savo sumanymus pristatė kompozitorius Kipras Mašanauskas. Rugsėjo 24-ąją Kaune įvyks lėktuvo ANBO šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjams skirta premjera – išskirtinio formato videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“.
Tarp artėjančio 38-ojo tarptautinio šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalio „Vilnius Jazz“ žvaigždžių spalio 16 d. pirmą kartą Lietuvoje išgirsime vieną įspūdingiausių dabarties grupių iš JAV „Irreversible Entanglements“.
Kas nutiktų, jei Rusija užpultų NATO ir Baltijos šalis? Tokį scenarijų plėtoja vokiečių analitikas Carlo Masala knygoje „Jei Rusija nugalės: scenarijus“. Tai knyga apie Baltijos šalis ignoruojant pačias Baltijos šalis.
Nuo nepriklausomybės laikų iki šiandien queer kultūra Lietuvoje patyrė didelių pokyčių – tiek literatūroje, tiek kine, tiek vizualiuosiuose menuose. Trys ekspertės – literatūrologė Virginija Kulvinskaitė, kino kritikė Aistė Račaitytė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė – atskleidė queer kūrybos raidą, iššūkius ir reikšmę Lietuvos kontekste.
Daugeliui lietuvių Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir šiandien yra geriausiai atpažįstamas menininkas, savotiškas mūsų kultūros prekės ženklas. Jo genijaus mito pradžia slypi tarpukariu, kai jis imtas vertinti kaip tautinę lietuvių dvasią ryškiausiai atspindintis Lietuvos kūrėjas. O kaip M.K.Čiurlionio kūrybos vertinimas pasikeitė sovietmečiu? Kokiais būdais pavyko jį ne tik išsaugoti, bet ir pakylėti iki tarybinio meno kanono?
Rytų Vokietijos karys, šokantis per statomą Berlyno sieną į Vakarų Vokietiją – į laisvę. Tokia užfiksuota akimirka yra laikomas bene įspūdingiausia ir ikoniškiausia Šaltojo karo nuotrauka. Tačiau, kaip ir kiekviena objektyvo užfiksuota akimirka, taip ir ši slepia skaudžią asmeninę istoriją.