Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
04:05
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į sakralinės muzikos koncertą, kuriame skambės Antonino Dvořáko „Stabat Mater“ – vienas įtaigiausių ir asmeniškiausių šio kompozitoriaus kūrinių. Sukurtas išgyvenus asmenines netektis, šis veikalas jungia gedulą, apmąstymą ir viltį, rašoma LNOBT pranešime žiniasklaidai.
Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo. Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ šia proga kviečia žiūrovus į jautrų spektaklį suaugusiesiems „Pasaulis be subtitrų“ (rež. Milda Mičiulytė), kuriame per minimalistinę teatro kalbą atveriama autizmo patirtis ir kviečiama įsiklausyti į skirtingus pasaulio suvokimo būdus.
Daliai žmonių knygos, paveikslai ar filmai nėra tokie lengvai prieinami kaip daugeliui: vieni negali skaityti dėl klausos ar regos sutrikimų, kiti – dėl disleksijos, tretiems iššūkis yra sudėtinga kalba. Todėl skaitmeniniai formatai tampa ne patogumu, o būtinybe.
Rašytojos Coco Mellors debiutinis romanas „Kleopatra ir Frankenšteinas“ (lietuviškai išleido leidykla „Baltos lankos“, iš anglų k. vertė Marija Bogušytė, redaktorė Dovilė Bučelienė) skaitytojus įtraukia į audringą jaunos menininkės Kleo ir gerokai vyresnio reklamų kūrėjo Frenko santuoką. Nors knyga sulaukė milžiniškos pasaulinės sėkmės, jos kelias iki knygynų lentynų buvo paženklintas asmeninių dramų ir profesinių iššūkių, rašoma leidyklos „Baltos lankos“ pranešime žiniasklaidai.
Iki šiol Lietuvos kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir institucijų sukaupti duomenys gyvavo išskaidyti – atskirose informacinėse sistemose, archyvuose, portaluose, kuriuos dažniausiai pasiekdavo tik ekspertai. Tačiau kultūrai sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę, akivaizdu, kad vien skaitmeninti nepakanka. Reikia bendros infrastruktūros, leidžiančios kultūrą ne tik išsaugoti, bet ir aktualiai, patraukliai bei saugiai pateikti visuomenei.
Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas naujausias gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimas rodo, kad bent viena kultūrine veikla per metus užsiima didžioji dalis šalies gyventojų. Tačiau tyrimas taip pat atskleidžia, kad kultūros prieinamumas Lietuvoje nėra vienodas – daliai žmonių dalyvauti kultūriniame gyvenime vis dar trukdo geografiniai, socialiniai ar informaciniai barjerai.
Skaitmeninė kultūra šiandien nebėra vien saugykla. Ji tampa erdve, kurioje kultūros objektai ne tik kaupiami, bet ir pasakoja istorijas, mezga ryšius su auditorijomis, kviečia tyrinėti. Kuriamoje platformoje „ekultūra“ vis daugiau dėmesio skiriama apgalvotai temiškai atrinktam partnerių turiniui – virtualioms kultūros istorijoms. Kultūros profesionalai tai vadina kuruotu turiniu, kuris padeda vartotojui nepasimesti informacijos gausoje ir atrasti kultūrą per nuoseklų pasakojimą. Tai reiškia ne tik skaitmenintus objektus, bet ir sąmoningai kuriamas patirtis, leidžiančias kultūrą patirti kaip gyvą procesą, o ne statišką archyvą.
Platforma „ekultūra“ – vienas ambicingiausių Lietuvos kultūros skaitmeninimo projektų – nėra tik technologinis sprendimas. Tai nacionalinio masto kultūros pasakojimas, kuriamas iš šimtų tūkstančių objektų, dešimčių institucijų archyvų ir labai skirtingų kultūros laukų – nuo rankraščių iki šiuolaikinio videomeno. Kaip iš šios įvairovės gimsta vientisa platforma? Kaip sprendžiama, kas joje atsiras, o kas – ne?
Jau gegužę startuosianti nacionalinė platforma „ekultūra“ žada vienoje vietoje sujungti didžiulius Lietuvos kultūros paveldo ir šiuolaikinės kūrybos klodus – nuo paveikslų ir rankraščių iki filmų, garso įrašų ir 3D modelių. Tačiau už šio atvėrimo slypi sudėtingas ir nematomas darbas: tūkstančių kūrinių teisinio statuso vertinimas, teisių turėtojų paieška, autorių, gretutinių teisių derinimas ir licencijavimas. Kaip šis procesas vyksta praktiškai ir su kokiais iššūkiais susiduria platformos kūrėjai?
Lietuvoje kuriama nacionalinė kultūros platforma „ekultūra“ iš esmės keičia tai, kaip kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir audiovizualinis turinys pasiekia visuomenę. Tai ne vien technologinis projektas – tai platus institucinio bendradarbiavimo modelis, kuriame susitinka skirtingų sričių kultūros įstaigos, archyvai, muziejai, bibliotekos ir kūrybinės organizacijos.
Pastaruoju metu dirbtinis intelektas yra viena labiausiai aptariamų ir kartu labiausiai baimę keliančių technologijų – jis siejamas su manipuliacijomis, dezinformacija ir tikrovės iškraipymu. Tokios diskusijos dažnai užgožia teigiamą dirbtinio intelekto pusę. Tuo tarpu dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu pagalbininku kultūros paveldo skaitmeninimo ir prieigos procesuose. Ši technologija ne tik paspartina techninius procesus, bet ir leidžia naujai pažvelgti į kultūros turinio aprašymą, tyrimą bei pasiekiamumą.
Lietuvoje kuriama nacionalinė kultūros platforma „ekultūra“ iš esmės keičia tai, kaip kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir audiovizualinis turinys pasiekia visuomenę. Tai ne vien technologinis projektas – tai platus institucinis bendradarbiavimo modelis, kuriame dalyvauja skirtingų sričių kultūros įstaigos, archyvai, muziejai, bibliotekos ir kūrybinės organizacijos.
Jau šių metų gegužę startuosianti didžiausia skaitmeninė šalies kultūros erdvė – platforma „ekultūra“ – žymi vieną ambicingiausių Lietuvos kultūros skaitmeninimo etapų. Ji sujungs archyvus, muziejus, bibliotekas, kultūros centrus ir kūrėjus į bendrą ekosistemą, kurioje kultūros paveldas ir šiuolaikinė kūryba bus ne tik saugomi, bet ir pasakojami, patiriami bei iš naujo atrandami. Projekto partneriai, kurių net dvidešimt du, pabrėžia: tai ne vien technologinė naujovė, o esminis pokytis, keičiantis kultūros institucijų veikimo logiką ir santykį su visuomene.
Naudojant 3D technologijas galima tiksliai skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus ir taip išsaugoti jų tikslų atvaizdą. Tokie duomenys padeda specialistams analizuoti objektų būklę, planuoti jų restauravimą ar kurti virtualias ekspozicijas, kurias aplankyti gali kiekvienas.
Senstančios laikmenos, pasenę formatai, nepakankami ištekliai ir kompetencijų stoka gali lemti, kad dalis mūsų kultūros istorijos tiesiog išnyks, todėl Lietuvoje jau kelis dešimtmečius vyksta intensyvūs kultūros paveldo skaitmeninimo procesai. Šiuo metu vykdomas vienas reikšmingiausių kultūros skaitmeninimo projektų – kuriama nauja platforma „ekultūra“, kuri sujungs mūsų paveldą, šiuolaikinę kūrybą ir technologijas į vieną bendrą erdvę ir leis išsaugoti tai, ką turime šiandien.
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai, praneša LNDT.
Eidamas 95-uosius metus mirė vienas svarbiausių šiuolaikinių lenkų prozininkų Wiesławas Myśliwskis – dukart prestižinės „Nikės“ literatūros premijos laureatas, praneša Lenkijos žiniasklaida.
Jei svarstote, kaip prasmingai praleisti vakarą, verta atsigręžti į teatro sceną. Šią savaitę žiūrovų laukia įvairūs spektakliai – nuo nuotaikingų komedijų iki emocingų dramų ir muzikinių pasirodymų. O kur dar įkvėpiantys koncertai! „Norfa“ kviečia pasižvalgyti po artimiausių dienų renginius ir išsirinkti tokį, kuris praturtins jūsų laisvalaikį.
Italijoje, netoli Parmos miesto, iš muziejaus per vos tris minutes pavogti Pierre’o-Auguste’o Renoir'o, Paulio Cézanne’o ir Henri Matisse’o darbai, kurių bendra vertė siekia milijonus eurų, praneša BBC.
Neseniai pasirodė Andriaus Tapino ir Šarūno Černiausko knyga „Pagauti Palucką“, kurioje pasakojama apie tyrimą, iš posto išvertusį premjerą Gintautą Palucką, o taip pat pateikiami ir žurnalistinio darbo užkulisiai. Pateikiame šios knygos ištrauką.