Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Ne, pirmoje vietoje ne „Mūšis po mūšio“. Tegul jis puikuojasi kitų topų viršūnėse. Šiemet buvo labiau nustebinusių. Kaip visada, perspėju, kad sąrašas subjektyvus, o dalis filmų dar tik laukia premjeros Lietuvoje.
Įsižiebus visoms kalėdinėms dekoracijoms Vilniuje, miestas neretai gali atrodyti tarsi saldainis. Tačiau poetas Marius Burokas savo naujausioje knygoje „Seismografas“ mato kitą Vilniaus pusę – nenugludintą, apimančią paribius: „Mano Vilnius yra truputį savotiškas – ne turistinis ir ne reprezentacinis. Turiu omenyje Naujininkus, rajoną aplink stotį, priemiesčius. Mano visas gyvenimas praėjo Vilniaus pakraščiuose, esu ne centrinis ir ne Senamiesčio žmogus.“ Naujausiame Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidės „Rašytnamis“ epizode laidos vedėja, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė kalbasi su poetu, vertėju ir visuomenininku M.Buroku apie poezijos formas ir gyvenimą Vilniaus pakraščiuose.
Paskutinis metų mėnuo pažėrė krūvą sugrįžimų, kurių priešakyje – nostalgijos sagą bebaigiantys ir su griausmu išeinantys „Keistesni dalykai“, savo pačios turą šlovinanti Taylor Swift ar savotiška pono Byno reinkarnacija. Visgi ne viskas Kalėdų laikotarpiu blizga, nes už savo darbus tenka atsakyti ir aukštai kilusiam, bet žemai puolusiam repo oligarchui P.Diddy. Tačiau apie viską – iš eilės.
Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų? Britų rašytoja Olivia Laing savo knygoje „Kūnas ir laisvė“ į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių. Ji, sėdėdama vežimėlyje, drąsiai veda ekskursijas lankytojams, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidoje.
Vyrams išrikti dovaną neretai yra itin kebli užduotis – juk įprastai jiems „nieko nereikia“, o išpešti kokį nors atsakymą dažnu atveju beveik neįmanoma. Ieškantiems, kuo šiemet pradžiuginti tėčius, vyrus, brolius, draugus ar senelius – prasminga asmeniška dovana gali tapti žinios, slypinčios knygose.
Kalėdinių filmų žiūrėjimas šventiniu laikotarpiu daugeliui yra tikrai svarbi šeimos tradicija, kai šeima susėda kartu ir žiūri linksmą, juokingą, žiemišką ir jaukiai nuteikiantį filmą.
Leidykla „Briedis“ kviečia susipažinti su nauja suomių žurnalistės Jessikkos Aro knyga „Putino pasaulinis karas“, puikiai atskleidžiančia šiandienos geopolitines grėsmes. Ši knyga ne tik informuoja, bet ir skatina susimąstyti apie Rusijos vykdomas slaptas operacijas, siekiant destabilizuoti, sužlugdyti Vakarų pasaulį.
Motinystė yra vienas iš labiausiai transformuojančių žmogaus gyvenimo etapų – tai virsmas, apimantis ne tik fizinius pokyčius, bet ir emocinį, psichologinį bei socialinį persitvarkymą. Nors apie nėštumą ir vaikų auginimą kalbama daug, ši patirtis dažnai supaprastinama, o tikroji jos gelmė lieka nutylima. Tapimas mama yra kelionė, kurią lydi tiek džiaugsmas, tiek iššūkiai ir kuri keičia moters tapatybę iš esmės. Šį sudėtingą virsmą jautriai, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, nagrinėja Lucy Jones knygoje „Motinystė: nėštumo, gimdymo ir motinystės metamorfozės“ (Matrescence: On the Metamorphosis of Pregnancy, Childbirth and Motherhood), kviečiančioje naujai pažvelgti į tai, ką reiškia tapti mama šiuolaikiniame pasaulyje.
Apsisuko metai ir vėl atėjo metas sukti galvą, kokiomis dovanomis šiemet nustebinti vaikus. O ši užduotis nėra tokia jau paprasta – šiuolaikinių vaikų norai greitai kinta ir juos sužavėti būna nelengva. Viena prasmingiausių dovanų, galinčių lydėti vaiką ar paauglį ilgiau nei žaislas ar saldumynai, yra knyga. Įdomi knyga skatina vaizduotę, augina žinias, įkvepia svajoti ir kurti savo pasaulį.
Artėjant Kalėdoms, dovanos tampa ne tik dėmesio ženklu, bet ir būdu papasakoti istoriją, įkvėpti ar net atverti naujus pasaulius. Knyga – viena prasmingiausių šventinių dovanų, o knygos anglų kalba šiuo laikotarpiu įgauna ypatingą vertę. Jos gali tapti puikiu pasirinkimu tiems, kurie nori tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius, o taip pat ir apgalvota dovana artimiesiems, gyvenantiems užsienyje, ar draugams bei šeimos nariams iš kitų šalių.
Po sutikimo su Seimo frakcijų seniūnais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad sprendimas perkelti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimą iš prezidentūros į Sapiegų rūmus yra „normalus dalykas“.
Bardas, poetas, menininkas, muzikos grupės „Delčia“ narys, dainuojamosios poezijos albumo „Skylutė šalme“ autorius, pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis yra išleidęs tris knygas – poezijos knygą „Mūzoms ir jų kareiviams“, pjesę „Tango“, o neseniai pasirodė ir autoriaus sentencijų knyga „5.56 × 100 šovusių į galvą arba auliniais batais pramintų minčių“.
Leidykla „Gelmės“ išleido dvi lietuvių autorių knygas: Inos Ogenskienės „Devynios palėpės“ ir Žydros Markevičienės-Buziutės „Stebėtoja“.
„Telia Play“ šventiniu laikotarpiu žiūrovams dovanoja kalėdinį gyvo garso koncertą su Donatu Montvydu. Šis išskirtinis, jautrumu alsuojantis pasirodymas leis klausytojams išgirsti kūrinius taip, kaip jie gimė – pirminėse akustinėse aranžuotėse, kurios, pasak Donato, yra vienos gražiausių jo kūryboje.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Mieko Kanai romaną „Lengvas svaigulys“ (iš japonų kalbos vertė Saulė Budrytė, viršelio dailininkė Milena Liutkutė-Grigaitienė). Autorės kūryba – viena iš japonų literatūros viršukalnių.
Lietuvos kultūros instituto (LKI) vadovė atsisako tapo Valstybės pažangos tarybos nare taip reaguodama į savaitgalį paskelbtą informaciją, kad du Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai – Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas – pašalinti iš šios tarybos. Anot LRT.lt, kvietimą J.Reklaitė gavo gruodžio 15-ąją dieną. Apie sprendimą atsisakyti būti Valstybės pažangos taryboje J.Reklaitė pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, laikas tarytum įgauna pagreitį – dienos bėga vis sparčiau, darbų sąrašai ilgėja, o šventinio pasiruošimo maratonas kartais atima daugiau jėgų nei suteikia džiaugsmo. Dovanų paieškos, kurios turėtų būti malonus rūpestis, neretai tampa dar viena našta tarp daugybės kitų užduočių.
Ši savaitė kviečia stabtelėti ir pasimėgauti kultūra – gyvais susitikimais, įkvepiančiais pasirodymais ir naujomis patirtimis. „Norfos“ kultūros renginių gidas padės atrasti, kas vyksta šalia jūsų: nuo koncertų iki spektaklių. Išsirinkite tai, kas artimiausia širdžiai, ir praturtinkite savo kasdienybę prasmingomis akimirkomis.
Baigiant semestrą viename universitetiniame seminare, kalbėdami su studentais apie medijas ir jų keliamą visuomenės fragmentaciją, nukeliavome į Lietuvos realijas ir pabandėme suskaičiuoti, kiek pilietinių protesto renginių nuo praeito rudens išgyvenome.