Ir kas galėjo pagalvoti, kad iškeliausiu į biblioteką ieškoti kukliai išleistos knygelės, kurią kavinėse skaitau pridengęs viršelį plaštaka, kad nepasidaryčiau sau gėdos, ir vargstu skindamasis puslapiais: nors apimtis nedidelė, nors sakiniai trumpi, nors neaptinku nė vienos sudėtingesnės negu pradinės klasės lygio minties, vis tiek vargstu ir turiu sutelkti valią, kad nemesčiau skaitinio į šalį – ir skaitau iki galo, nes jaučiu pareigą. Kad nereikėtų jums kentėti – už jus atkenčiu.