Kaip anksčiau rašė 15min, Desovietizacijos komisija nutraukė savo darbą, nes patyrė politikų kritiką.
„Kadangi mums pareikštas nepasitikėjimas, mes negalime dirbti“, – pridūrė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
BNS rašė, kad naikinti Desovietizacijos komisiją neseniai pasiūlė daugiau nei dvi dešimtys Seimo socialdemokratų.
Paramą iniciatyvai pareiškė premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, o prezidentas Gitanas Nausėda kaltino komisiją politikavimu ir teigė, jog neraudotų, jeigu jos neliktų.
Nemano, kad komisija dar turi daug darbo
Pasak N.Putinaitės, šiuo metu vyksta tam tikras procesas ir neaišku, kuo jis baigsis.
„Realiai viešųjų erdvių desovietizacija įvyko dešimtajame dešimtmetyje. Dabartinė komisija įsteigta kaip karo Ukrainoje poveikis, tuo bandoma panaikinti sovietinius likučius“, – teigė ji.
Gana trumpai, nuo 2023 metų dirbusi komisija, N.Putinaitės nuomone, išnagrinėjo nemažai atvejų ir paskatino viešąsias diskusijas, pavyzdžiui, dėl Salomėjos Nėries.
„Nelikus komisijai šis procesas bus užšaldytas, bet nemanyčiau, kad šiai komisijai yra likę labai daug ką nuveikti“, – sakė ji.
Paklausus, kas dar galėtų būti tarp jų darbų, N.Putinaitė sakė, kad būtų reikėję atkreipti dėmesį ne į nacionalinių, bet regioninių herojų tapatybes.
„Savivaldybėse dar yra įvairių vietinių tarybinių aktyvistų įamžinimų“, – komentavo pašnekovė.
Netiki, kad savivaldybės prisiims atsakomybę
BNS rašė, kad valdantieji siūlo, kad sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo savarankiškai priimtų savivaldybės.
N.Putinaitė sakė, kad jau 30 metų savivaldybės galėjo prisiimti atsakomybę, tačiau to niekaip nepadarydavo.
Jos nuomone, „šis argumentas yra visiškai tuščias“, mat savivaldybės neturi šių klausimų profesionalų: „Juk 60 profesionalių komisijų prie savivaldybių sudaryti neįmanoma.“
Todėl, ekspertės teigimu, Desovietizacijos komisija ir buvo svarbi – ji užsiėmė ne tik sovietinio, bet ir nacių režimo likučių analize. Pavyzdžiui, pasisakė dėl su Holokausto nusikaltimais siejamo partizano Juozo Krikštaponio paminklo.
-
Mirties ritualus sovietmečiu tyrinėjusi N.Putinaitė: „Krūvos vainikų ir milžiniški antkapiai kūrė žmogaus statusą“
-
Kalnai vainikų, antkapiai už tūkstančius rublių ir visuomeninis nemirtingumas: kokią amžinybę po mirties žmonėms žadėjo sovietai
-
10 knygų norintiems naujų žvilgsnių į Lietuvos istoriją: disidentai, kelionės, Smetona, protestai ir senasis Vilnius
Politikų spaudimas pasirodė keistas
N.Putinaitė tikino, kad į Desovietizacijos komisiją buvo įtraukti profesionalai, todėl socialdemokratų ir G.Nausėdos kišimasis pasirodė keistas.
„Jie ėmė daryti politinį spaudimą komisijai ir vertinti vienus ar kitus priimamus sprendimus, abejojant komisijos narių kompetencija. Čia matau didžiulį konfliktą, nes ši komisija turi veikti be politikų spaudimo, o jeigu jis jau imamas daryti, tai atsistatydinimas atrodo kaip logiškas sprendimas“, – komentavo N.Putinaitė.
Ekspertei nerimą kelia „tendencija politizuoti atmintį“ ir „režimų likučius“. Jos įsitikinimu, politikai turėtų nuo šių sprendimų nusišalinti.
N.Putinaitės požiūriu, daugiausiai šiuo klausimu pasisakęs yra socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis: „Pastarąjį dešimtmetį jis propaguoja Lietuvos komunistų partijos, kaip kovojusios už Lietuvą, vaizdinį arba aukština veikėjus, kurie buvo koloborantai, bet prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, tarkime, jis dalyvavo S.Nėries mitinge prie jos paminklo. Taigi, jis teigia, kad kai kurie komunistai nebuvo koloborantai, o kūrė Lietuvą.“
„Vis dėlto, jeigu ši partija norėtų atsiriboti nuo jų tapatinimo su komunistais, iš kurių jie yra per labai daug pakopų išaugę, jie kaip tik turėtų pritarti visai desovietizacijai“, – manė ekspertė.
Komisija įkurta 2023 metais
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius.
Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.
Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S.Nėries paminklo iškėlimo.
