Kritika – „savame“ socialiniame tinkle
Neseną Krymo istoriją D.Trumpas pakomentavo socialiniame tinkle „Truth Social“, kurį pats yra įkūręs ir kurį aktyviai naudoja.
Taip jis sureagavo į JAV dienraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbtus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad Krymo pripažinimas Rusijos teritorija prieštarauja šalies konstitucijai.
„Ukraina teisiškai nepripažins Krymo okupacijos, – pabrėžė jis. – Čia nėra apie ką kalbėti.“
Niekas neprašo pripažinti Krymą Rusijos teritorija, bet, jei V.Zelenskis nori Krymo, kodėl prieš 11 metų jie nekovojo, kai jis buvo perduotas Rusijai neiššovus nė šūvio?
Praėjusį antradienį britų leidinys „Financial Times“ pranešė, esą Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją ties dabartine fronto linija.
Jis esą būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias Rusija iš dalies yra okupavusi.
D.Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad esama labai arti susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau sukritikavo jos lyderį dėl atsisakymo pripažinti Krymą Rusijos teritorija.
Taip pat skaitykite: D.Trumpas pažėrė kritikos Zelenskiui dėl Krymo: kodėl nekovojot prieš 11 metų?
Balandžio 23 d. paskelbtame įraše „Truth Social“ jis pacitavo V.Zelenskio žodžius iš „The Wall Street Journal“ apie pusiasalio likimą.
D.Trumpas tokią poziciją įvertino kaip labai žalingą taikos deryboms su Rusija, nes „Krymas buvo prarastas prieš daugelį metų globojant prezidentui Barackui Husseinui Obamai ir net nėra diskusijų objektas“.
„Niekas neprašo V.Zelenskio pripažinti Krymą Rusijos teritorija, bet, jei jis nori Krymo, kodėl prieš vienuolika metų jie (ukrainiečiai – red. past.) nekovojo dėl jo, kai jis (pusiasalis – red. past.) buvo perduotas Rusijai neiššovus nė šūvio?
Be to, šioje teritorijoje jau daug metų iki „Obamos perdavimo“ buvo pagrindinės Rusijos povandeninių laivų bazės. Būtent dėl tokių kurstančių teiginių, kaip V.Zelenskio, sunku užbaigti šį karą“, – rašė D.Trumpas.
Anksčiau JAV aneksiją atmetė
V.Zelenskis atmetė JAV kritiką dėl Kyjivo atsisakymo pripažinti Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje reikalauja visiškai atkurti šalies sienas, buvusias iki 2014 m. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šią poziciją pavadino nerealistiška.
„Ukraina visada elgsis pagal savo Konstituciją ir esame visiškai tikri, kad mūsų partneriai, ypač JAV, elgsis pagal tvirtus jos sprendimus“, – V.Zelenskis pažymėjo socialiniame tinkle „X“, reaguodamas į D.Trumpo komentarą.
Šiame įraše paskelbta ir nuotrauka iš Krymo deklaracijos – 2018 m. tuomečio JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo paskelbto pareiškimo, kuriame jis sakė, kad JAV atmetė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir „įsipareigoja išlaikyti šią politiką, kol nebus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“.
V.Zelenskio užsipuolimas „Truth Social“ buvo bene detaliausi iki šiol D.Trumpo komentarai apie Krymą, jo istoriją ir strateginę reikšmę Ukrainai bei Rusijai.
Kremlius suskubo pareikšti, jog Rusijos pozicija dėl Krymo nuosavybės – kad ji nediskutuotina – visiškai atitinka išsakytąją JAV prezidento.
„Tai visiškai atitinka mūsų supratimą ir tai, ką mes kalbame ilgą laiką“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Bet kai kurie JAV vadovo teiginiai prasilenkia su realybe. Juos iškart dekonstravo anglų kalba leidžiamas Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“.
„Kryme buvo pagrindinės Rusijos povandeninių laivų bazės“
D.Trumpo žodžiais, pusiasalyje nuo seno buvo pagrindinės Rusijos povandeninių laivų bazės. Anot „Kyiv Post“, jo komentarai apie Rusijos povandeninių laivų bazes Kryme yra apie tai, ko Kremlius nori, o ne kaip yra iš tiesų.
Visi mūsų partneriai ir sąjungininkai tuo metu sakė, kad neturėtume provokuoti Rusijos, kad jie kartu su Ukrainos valstybe tikrai ras formų ir būdų, kaip išspręsti Krymo krizę.
Krymo pietrytinėje pakrantėje įkasti povandeninių laivų aptvarai, po SSRS žlugimo nebenaudojami, ėmė rūdyti. Rusija esą niekada neturėjo visos karinės bazės pusiasalyje.
Dėl Juodosios jūros laivyno ir jo bazių, labiausiai – Krymo pusiasalyje esančio Sevastopolio, buvo nesutariama nuo pat SSRS žlugimo.
Lyg alyva į ugnį buvo svarstymai, kam priklauso tenykštis laivynas, Ukrainos noras vykdyti Narystės NATO veiksmų planą, Rusijos politikų teritorinės pretenzijos į kai kurias Krymo dalis ir Valstybės Dūmos pareiškimas, kad 1954 m. pusiasalis Ukrainai buvo padovanotas neteisėtai. Dėl to šis Ukrainos regionas buvo nuolatinis diskusijų objektas.
Taip pat skaitykite: Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
Galiausiai klausimas buvo išspręstas trimis susitarimais – vadinamąja Padalijimo sutartimi. 1997 m. buvo sutarta, kad Rusijai atiteks daugiau nei 80 proc. laivyno, ji savo ruožtu įsipareigojo sumokėti 526 mln. JAV dolerių kompensaciją.
Ukraina sutiko išnuomoti Kryme esančią laivyno infrastruktūrą. Iki šio dešimtmečio pradžios čia buvo dislokuojama dyzelinių povandeninių laivų flotilė. Metinis nuomos mokestis – 97 mln. JAV dolerių – turėjo būti išskaičiuojamas iš Ukrainai tiekiamų dujų kainos.
Rusijai taip pat buvo leista Kryme dislokuoti iki 25 tūkst. karių, 24 artilerijos sistemas, 22 karinius lėktuvus, 132 šarvuočius. Kartu ji buvo įpareigota „gerbti Ukrainos suverenitetą, jos įstatymus ir nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus“.
2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, Juodosios jūros baseine buvo penki povandeniniai laivai.
Po pusantrų metų per Ukrainos raketų ataką prieš Sevastopolio uostą buvo nuskandintas sunkiojo puolimo karo laivas, o vienas iš penkių bazėje buvusių povandeninių laivų „Rostov na Donu“ buvo smarkiai apgadintas. Juodosios jūros laivyno vadovybė netrukus pagrindinius karo laivus perkėlė į Rusijos žemyninę dalį.
„Kyiv Post“ teigimu, kol nesibaigė karo veiksmai, dėl Ukrainos pajėgumų smogti priešlaivinėmis raketomis pusiasalis Rusijos povandeniniams laivams netinkamas.
„Krymas prarastas globojant B.Obamai“
D.Trumpo teigimu, Ukraina prarado pusiasalio kontrolę su B.Obamos žinia ir apie jį šiuo metu nediskutuojama.
Krymas buvo okupuotas 2014 m. pradžioje, kai po kelis mėnesius užtrukusių protestų ir vadinamosios Orumo revoliucijos iš posto buvo pašalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ukrainiečių nepasitenkinimą sukėlė jo sprendimas nepasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga sutarties, kurią, beje, netrukus palaimino pasikeitusi valdžia.
Maskva įspėjo, kad sutartis reikštų finansinę katastrofą ir galbūt valstybės griūtį. Likus kelioms dienoms iki suplanuoto pasirašymo V.Janukovyčius sustabdė pasiruošimą šiai procedūrai. Tai įplieskė didžiulius protestus Kyjive, kurie netrukus buvo pavadinti Euromaidanu ir tęsėsi kelis mėnesius.
Kulminaciją jie pasiekė vasario antroje pusėje – per kelias dienas, pavadintas Orumo revoliucija, žuvo daugiau nei šimtas protestuotojų. 2014 m. vasarį V.Janukovyčius paliko sostinę ir buvo atstatydintas.
Sevastopolyje keli tūkstančiai mitinguotojų paskelbė norį prisijungti prie Rusijos. Vasario 27 d. būrys Rusijos karių be skiriamųjų ženklų užėmė Krymo parlamentą ir strateginius pusiasalio miestus. Greitai buvo perimtos karinės bazės ir vyriausybės pastatai.
Kovo 16-ąją surengtame referendume daugumai jo gyventojų esą pritarus, Krymas kartu su Sevastopoliu tapo Rusijos federaliniais subjektais. Netrukus jį Maskva net pripažino suverenia valstybe ir ėmėsi pusiasalio aneksijos.
Taip pat skaitykite: Žaliųjų žmogeliukų istorija: receptų, kaip elgtis su niekieno pajėgomis, yra
Aukščiausioji Rada savo ruožtu paskelbė, kad Krymas su Sevastopoliu yra laikinai okupuoti Rusijos kariuomenės, bet išlieka neatskiriama Ukrainos dalimi.
B.Obamos administracija ir didžiuma tarptautinės bendruomenės pasmerkė pusiasalio perėmimą. Vašingtonas tikėjosi, kad diplomatinis spaudimas ir sankcijos sustabdys Rusijos invaziją į suverenią Ukrainos teritoriją.
„Ukraina nekovojo prieš Rusijos agresiją Kryme“
D.Trumpas pareiškė, esą Ukraina nekovojo prieš Rusijos karinę agresiją, pademonstruotą Kryme, kai šis prieš 11 metų „buvo atiduotas Rusijai be jokio šūvio“.
Teiginį, kad pusiasalis Rusijai atiteko be šūvių, totorius įvertino kaip „didelę nepagarbą Ukrainos kariškiams, kurie buvo nužudyti pirmosiomis okupacijos dienomis“.
Anot „Kyiv Post“, šis teiginys iš dalies teisingas, bet tik siaurame kontekste, o apskritai klaidingas. Rusijai Krymo niekas neperdavė, jos kariai į regioną įsiveržė ir užėmė ginklu.
Užpuolikai apsupo Ukrainos karines bazes, užblokavo prieigą prie karo laivų, įsiveržė į vyriausybės pastatus ir nušalino išrinktus vietos pareigūnus. Jie buvo remiami tankais ir artilerija, skaičiumi gerokai viršijo Ukrainos pajėgas.
Maskvos remiami „separatistai“ netrukus pagal tą patį pavyzdį atakavo vyriausybinius pastatus ir pareigūnus Ukrainos rytiniuose Donbaso, Odesos, Charkivo regionuose. Čia Rusijos vadovaujamos pajėgos dažnai sutikdavo nuožmų ginkluotą pasipriešinimą. Donecko ir Luhansko srityse užvirė karas.
Krymo totorių Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas portalui „Euronews“ tvirtino, jog teiginys, neva Ukraina nekovojo dėl Krymo, yra ir melagingas, ir nepagarbus.
Jis priminė, kad Rusijos kariams 2014 m. įžengus į Krymą sąjungininkai prašė Kyjivo neprovokuoti Maskvos.
„Visi mūsų partneriai ir sąjungininkai tuo metu sakė, kad neturėtume provokuoti Rusijos, kad jie kartu su Ukrainos valstybe tikrai ras formų ir būdų, kaip išspręsti šią krizę. Cituoju tai, ką jie man sakė, kai buvau okupuotame Kryme“, – „Euronews“ citavo R.Čubarovą.
Totorių lyderis prisiminė beveik kiekvieną dieną kalbėdavęsis su skirtingų šalių ambasadoriais. Beveik visi sakydavę, jog „tikisi, kad Krymo totoriai neišprovokuos Rusijos kariuomenės“. Kitaip esą kiltų pogromų, tragiškų įvykių, ir jie negalėtų padėti civiliams.
2014 m. kovo mėn. Maskva paskelbė Medžlisą – vienintelę įgaliotą Krymo totorių tautos atstovavimo ir vykdomąją instituciją – ekstremistine organizacija ir uždraudė jos veiklą Rusijoje bei Kryme.
Netrukus pats R.Čubarovas buvo priverstas palikti pusiasalį. 2021-aisiais Maskvos paskirtas teismas jam skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagrįstą sufabrikuotais kaltinimais dėl masinių riaušių organizavimo okupacijos pradžioje ir raginimų „pažeisti Rusijos vientisumą“. Kremlius vartojo šiuos žodžius apibūdindamas Krymo totorius, aršiai besipriešinančius aneksijai, priminė „Euronews“.
D.Trumpo teiginį, kad pusiasalis Rusijai atiteko be šūvių, totorius įvertino kaip „didelę nepagarbą Ukrainos kariškiams, kurie buvo nužudyti pirmosiomis okupacijos dienomis“.
„Per mėnesius po okupacijos, gegužę ir birželį, mūsų jaunimas buvo prievarta pagrobtas. Vėliau radome kai kuriuos iš jų nužudytus, kai kurių iki šiol negalime rasti, nežinome, kur jie yra“, – pasakojo R.Čubarovas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kurie D.Trumpo paskelbti teiginiai apie Krymo okupaciją ir aneksiją, pavyzdžiui, kad tai vyko globojant tuomečiui JAV lyderiui B.Obamai ar kad ukrainiečiai pusiasalį atidavė Rusijai nesipriešindami, neatitinka istorinių faktų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
