„Tavo muzika bus paskutinis dalykas, kurį išgirsiu“ – šiuos žodžius, kaip teigiama, mergina sušnibždėjo stovyklos smuikininkui Heniekui eidama į dujų kamerą Aušvice. Ši jaudinanti istorija, iliustruota nespalvota išsekusio muzikanto nuotrauka, sulaukė milžiniško populiarumo socialiniuose tinkluose.
Socialinių tinklų įrašuose naudojama ne tik ta pati nuotrauka, bet ir kartojama beveik identiška istorija. Tvirtinama, esą 1943 m. Aušvice, smuikininkas vardu Heniekas grojo kaliniams, vedamiems į dujų kameras.
Neva jis ašarodamas atlikdavęs Šuberto „Serenadą“. Pasakojimas baigiamas teiginiu, kad Heniekas karą išgyveno, tačiau daugiau niekada nebegrojo smuiku.
DI generuotas vaizdas
Atvaizdas, kuriuo iliustruojamas šis pasakojimas, nėra tikra fotografija. Tai dirbtinio intelekto (DI) įrankiais sukurtas paveikslėlis. Apgaulę išduoda DI generuotam turiniui būdingos klaidos, štai kelios jų:
-
Instrumento netikslumai: nuotraukoje smuikas turi tik tris stygas vietoje įprastų keturių.
-
Nenatūrali anatomija: smuikininko rankos ir pirštai deformuoti, neproporcingai dideli.
-
Šukuosena: Heniekas – vienintelis nuotraukoje turi plaukų. Iš istorinių šaltinių, įskaitant kalinių liudijimus ir Aušvico-Birkenau muziejaus dokumentus, žinome, kad atvykus į stovyklą visiems kaliniams priėmimo procedūros metu plaukai būdavo priverstinai nuskusti.
-
Fonas: Antrame plane esantis vyras pavaizduotas be akių obuolių, taip pat antrame plane atsiranda nežinia kam priklausanti ranka. Be to, antrame plane esantis vyras segi diržą – tai neįmanomas aksesuaras koncentracijos stovykloje.
Išanalizavus smuikininko nuotrauką „Hive AI Detection“ įrankiu, kuris nustato dirbtinio intelekto sukurtą turinį, programa įvertino, kad tikimybė, jog šis atvaizdas DI intelekto, siekia 100 proc.
Muziejaus atstovai pavadino nepagarba
Kaip liepos 6 d. platformoje „X“ rašė Lenkijos Aušvico memorialo komanda, ši nuotrauka yra netikra – ją sukūrė dirbtinis intelektas. Muziejus įrašą pavadino „pavojingu iškraipymu“.
„Dalijimasis netikromis, dirbtinio intelekto sukurtomis Aušvico nuotraukomis – tai ne tik pavojingas istorijos iškraipymas. Tokie klastojimai žeidžia aukų atminimą ir rodo nepagarbą jų kančiai.
Pamatę tokius įrašus, nesidalykite jais. Geriau sekite oficialų
@AuschwitzMuseum profilį – ten kiekvienas vardas, kiekviena nuotrauka ir kiekviena istorija paremti kruopščiais tyrimais ir tikra pagarba istorinei tiesai“, – prašoma muziejaus atstovų įraše socialiniame tinkle X.
-
Aušvico išlaisvinimo 80-mečio minėjime išgyvenusieji smerkia antisemitizmo augimą
-
Dviprasmiškai vertinama lenkų balerina prieš mirtį naciams surengė kruviną išpuolį
-
Prieš gegužės 9-ąją – nauja melagienų banga: šlovina Raudonąją armiją
-
Krauju padengta žemė: sukrečianti kelionė po Aušvico koncentracijos stovyklą
Grubūs istoriniai neatitikimai
Nors pasakojimas apie smuikininką Henieką paliečia emociškai, jis nesutampa su faktais apie Aušvico koncentracijos stovyklos veiklą. Atsakydamas į interneto vartotojų klausimus, Muziejus atkreipė dėmesį į tris esminius neatitikimus.
-
Stovyklos orkestrai negrojo žmonėms, vedamiems į mirtį. Muzikantų užduotis buvo groti maršus, kai kalinių kolonos išeidavo priverstiniams darbams ir grįždavo į stovyklą. Tai turėjo palengvinti kalinių skaičiavimą ir palaikyti drausmę. Nėra jokių patikimų istorinių įrodymų, kad orkestras būtų grojęs, kai žmones vesdavo į dujų kameras.
-
Pasakojimas apie merginą taip pat mažai tikėtinas. Vyrų orkestras, kuriam esą priklausė Heniekas, grojo koncentracijos stovyklos vyrų bloke. Dėl griežtos skirtingų stovyklos dalių atskirties susitikti ir kalbėtis su mergina pakeliui į dujų kamerą būtų buvę praktiškai neįmanoma.
-
Nėra jokių duomenų apie išgyvenusįjį. Pasakojime nepateikiama smuikininko pavardė. Jei „Heniekas“ (Henriko mažybinė forma) būtų išgyvenęs ir palikęs tokį liudijimą, jo pilni duomenys greičiausiai būtų buvę rasti archyvuose.
Kruvina koncentracijos stovykla
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla (Aušvicas) buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų, įkurta nacistų okupuotoje Lenkijoje.
Aušvico stovyklą 1940-aisiais įkūrė vokiečiai, iš pradžių joje buvo kalinami lenkai. Po dvejų metų buvo atidaryta antra Aušvico-Birkenau stovykla, tapusi pagrindine masinio žydų naikinimo vieta.
Tai yra bene geriausiai žinoma nacių stovykla. Jos baisumai tapo viso Holokausto simboliu. Joje buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, tarp jų – daugiausia žydų, taip pat lenkų, romų ir kitų tautybių žmonių.
Dauguma jų buvo masiškai nuodijami dujų kamerose. Jų kūnai sudeginti didžiuliuose krematoriumuose. Pelenai atiduoti vietiniams ūkininkams, kad šie juos panaudotų savo laukuose.
Iš viso per Holokaustą – vieną didžiausių nusikaltimų žmonijos istorijoje – žuvo apie 6 mln. žmonių.
1945-ųjų sausio 27 dieną stovyklą išlaisvino Raudonoji armija. 1947-aisiais stovykla paskelbta nacionaline memorialine vieta.
15min verdiktas: melas. Tokio asmens Aušvice nebuvo – istorija išgalvota, o nuotrauka DI generuotas vaizdas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
