„Matėme, kad dėl mūsų reakcijos Rusija pakeitė savo elgesį po įvairių incidentų, kurie įvyko visame regione“, – kalbėjo Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas.
„Kol kas aišku, kad Rusija gerbia NATO ir šiuo metu stengiasi išvengti atviro konflikto“, – pridūrė jis.
Estijos santykiai su Maskva jau ilgą laiką yra įtempti. Šalis yra priešakinėse kovos linijose prieš Rusijos keliamas grėsmes ir už saugumą. Be to, Estija tvirai remia Ukrainą nuo tada, kai beveik prieš ketverius metus Vladimiras Putinas įsakė užpulti Ukrainą.
Pasak K.Rosino, NATO koordinuotas atsakas į Rusijos oro erdvės pažeidimus ir įtariamus diversinius aktus, įskaitant povandeninių kabelių Baltijos jūroje sugadinimą, privertė Maskvą elgtis atsargiau, dėl to pastaraisiais mėnesiais tokių incidentų pastebimai sumažėjo.
„Tai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali įvykti incidentų, nes karinė veikla išlieka intensyvi, o karas Ukrainoje tęsiasi“, – pažymėjo Užsienio žvalgybos vadas.
Jo teigimu, teoriškai tokie įvykiai vis dar įmanomi, bet šiuo metu „nematome jokių požymių, kad Rusija sąmoningai siekia eskalavimo.“
Priešingas naratyvas
K.Rosino pastabos smarkiai kontrastuoja su niūriais Europos pareigūnų įspėjimais, kad Vladimiras Putinas gali planuoti tiesioginį karinį susidūrimą su Vakarais, jei Rusija laimės karą su Ukraina.
NATO sekretorius Markas Rutte ne kartą pareiškė, kad Aljansas turi būti pasirengęs galimai Rusijos atakai per artimiausius penkerius metus, o tai reiškia, kad būsimo NATO ir Rusijos konflikto mastas galėtų būti panašus į tą, kurį Europa patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.
„Tamsos jėgos vėl žengia į priekį, – sakė M.Rutte kalboje Berlyne. – Mes esame kitas Rusijos taikinys.“
Kiti aukšto rango pareigūnai pateikė dar trumpesnius terminus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad konfliktas gali prasidėti per porą metų, o Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 vadovas praėjusią savaitę nurodė, kad Vakarai jau veikia „taikos ir karo būsenoje“ su Rusija.
V.Putinas savo ruožtu atmetė šiuos įspėjimus kaip isteriją, tvirtindamas, kad Rusija nėra suinteresuota tiesiogine karine konfrontacija su NATO. Tačiau jis sakė, kad Rusija „jau dabar“ yra pasirengusi kariauti su Europa, jei bus priversta tai daryti.
Vadinkime daiktus tikraisiais vardais
Be to, interviu metu su estų transliuotoju ERR K.Rosinas kritikavo dažną termino „hibridiniai išpuoliai“ vartojimą kalbant apie tariamas Rusijos veiklas Europoje, įskaitant diversijas prieš infrastruktūrą, kibernetinius išpuolius ir dronų incidentus netoli oro uostų.
„Turėtume vadinti daiktus tikraisiais vardais. Jei tai diversijos, tai diversijos. Jei tai kibernetinis išpuolis, tai kibernetinis išpuolis, – sakė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas. – Terminas „hibridinis“ linkęs sušvelninti realybę ir sukuria pernelyg nekaltą įspūdį apie tai, kas iš tiesų vyksta.“
Nepaisant to, kad K.Rosinas sumenkino galimo karinio konflikto riziką, jis mano, kad Rusija vis dar siekia sulėtinti Europos ginklavimąsi. Pareigūno teigimu, Kremlius bando įtikinti Vakarų auditoriją, kad Rusija nekelia jokios grėsmės, o V.Putinas netgi siūlo, kad Maskva į savo įstatymus įtrauktų neagresijos politiką Europos atžvilgiu.
„Kita vertus, Rusija aiškiai mato vertę bendradarbiauti su tam tikromis politinėmis partijomis ar gyventojų grupėmis, siekdama skatinti idėją, kad ginklavimosi lenktynės yra beprasmės – jos atitraukia pinigus iš kitų sričių, pavyzdžiui, socialinės gerovės, ir galiausiai yra žalingos pačiai Europai“, – pastebėjo jis.
K.Rosinas įspėjo, kad nors Rusija šiuo metu galbūt neplanuoja puolimo, situacija gali pasikeisti. Jis mano, kad nuolatinis atgrasymas, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainai, išlieka esminis.
-
Girtas rusų kapitonas bandė plaukti į Estiją – lenkai puolė stabdyti laivą
-
Estijos įspėjimas Putinui: „Smogsime į pačią Rusijos širdį“
-
„Strateginė Maskvos katastrofa“: analitikai įvertino Putino galimybes pulti Baltijos šalis
-
Prie Baltijos šalių – sužeista Rusijos meška: kaip Estija rengiasi Kremliaus spaudimui
-
„The Economist“: Baltijos jūros infrastruktūra tampa opia nacionalinio saugumo problema
„Norėdami tai pasiekti, turime investuoti į savo gynybą – turiu omenyje Estiją, Europos Sąjungą ir NATO. Norint išlaikyti esamą situaciją, reikia didelių pastangų“, – pabrėžė pareigūnas.
