Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bild“: NATO parengė planą, kaip elgtųsi Baltijos šalių invazijos atveju
18:03
NATO turi karinio atsako koncepciją Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis atveju, rašo Vokietijos leidinys „Bild“. Šio atsako tikslas turėtų būti besiveržiančių pajėgų sustabdymas ir Rusijos karinių pajėgumų susilpninimas. Planas numato, be kita ko, smūgius objektams Rusijos užnugaryje. Šią koncepciją 15min įvertino ir Lietuvos karybos ekspertai.
Atsakomasis smūgis Rusijos puolimo atveju susideda iš trijų tarpusavyje susijusių strategijų, sudarančių „NATO sausumos karo vedimo koncepciją“, rašo „Bild“. Vienu pagrindinių koncepcijos rengėjų laikraštis įvardija JAV kariuomenės majorą Andrew Pingrey.
Stabdytų smūgius
Jei Rusijos kariuomenė pultų Baltijos šalis raketomis ir dronais, taip pat pradėtų veržtis su tankais, kaip tai buvo Ukrainoje, NATO ketina pirmiausia sustabdyti raketų smūgius, rašo laikraštis. Tam Aljanso naikintuvai, raketos ir bepiločiai orlaiviai turėtų išvesti iš rikiuotės Rusijos raketų sistemas. Šiuo atveju vienu iš taikinių taps Kaliningradas, kur išdėstyta daug Rusijos oro gynybos sistemų ir raketų kompleksų.
Kartu palei sienas su Rusija ir Baltarusija numatoma sukurti „autonominę zoną“, kuri turėtų tapti apsauginiu barjeru ir kurioje pirminį kontaktą su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis turėtų priimti mašinos. Šioje zonoje NATO karių dislokuoti neplanuojama. Rusijos puolimą turėtų stabdyti bepiločiai orlaiviai ir kitos autonominės karinės mašinos.
Kitame etape, kaip numato koncepcija, NATO smogs Rusijos gilumoje. Specialiosios pajėgos turės sunaikinti pagrindines karines bazes ir tiekimo punktus. Prie tokių objektų priskiriami aerodromai, gynybos pramonės įmonės, tiltai ir geležinkeliai, aprašo laikraštis.
Pasitelktų rusus, kurie priešinasi Putinui
Operacijoms Rusijos viduje taip pat numatoma pasitelkti rusus, kurie priešinasi Vladimirui Putinui, pažymi „Bild“.
Be to, svarstoma sukurti „oro tiltą“, kuriuo lėktuvais į Rusiją būtų gabenami dronai ir robotai. Šios technikos užduotis būtų aerodromų ir karinių bazių sunaikinimas.
Galutinis šio etapo tikslas – labai susilpninti Rusijos tiekimo linijas, taip pat užkirsti kelią tolesnėms smūgių bangoms.
NATO tikslas, kaip pabrėžiama koncepcijoje, nėra Rusijos teritorijos užėmimas. Aljansas sau kelia uždavinį atstumti Rusijos pajėgas atgal prie sienos.
Nori atgrasyti Rusiją
„Bild“ atskirai pažymi, kad NATO kariškiai nenori laikyti šių planų paslaptyje. Jų požiūriu, atgrasymas veikia tik tada, kai priešininkas tiksliai žino, ko tikėtis, jei pultų Aljanso šalis, apibendrina laikraštis.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida ir žvalgybos tarnybos vis dažniau įspėja apie galimą tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą. Rugpjūčio pradžioje „The Wall Street Journal“, remdamasi naujausiais JAV žvalgybos vertinimais, pranešė, kad Rusija galėtų surengti ribotą ataką prieš NATO šalį jau šį rudenį.
„Labai panašu į realybę“
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir karybos ekspertas Darius Antanaitis, portalui 15min komentuodamas „Bild“ išdėstytą gynybos koncepciją, pažymėjo, kad ji paremta tam tikromis prielaidomis ir tai labai panašu į realybę, kaip viskas vyktų, jeigu prasidėtų karas su Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Jie nužudys mano sūnų“: FSB grasinimai privertė Ukrainos savanorį vykti į Rusiją
23:30
Rusijos saugumo tarnyba (FSB) šantažavo žinomą Ukrainos savanorį Mychailą Puryševą, grasindama pašaukti jo sūnų į Rusijos kariuomenę, rugpjūčio 17 dieną pareiškė pats savanoris, rašo „The Kyiv Independent“.
„Yra du variantai. Pirmasis – aš draugauju su FSB, jie padeda mano sūnui, jo neliečia, jam viskas gerai. Tačiau tokiu atveju išduodu savo šalį ir savo vaikus. Antrasis variantas – aš su jais nebendradarbiauju, o jie tiesiog nužudys mano sūnų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė M.Puryševas.
Savanoris, kilęs iš okupuoto Mariupolio, iš viso turi keturis vaikus. Du iš ankstesnės santuokos gyvena Rusijoje, dar du – Ukrainoje.
„Nusprendžiau, kad yra trečias variantas. Tiesiog nuvykti ten. Kai būsiu su jais, jie galės su manimi daryti ką nori. Tačiau mano sūnus liks gyvas“, – sakė jis.
Daugiau skaitykite ČIA.
Putino karo bankui – smūgis: per pusmetį prarado 50 mlrd. rublių
21:49
Rusijos karinės pramonės pagrindiniu banku laikomas PSB pirmąjį 2026 metų pusmetį baigė patyręs nuostolį. Kaip rodo banko pagal Rusijos apskaitos standartus (RAS) paskelbta ataskaita, per šešis mėnesius jis patyrė 50 mlrd. rublių nuostolį, nors tuo pačiu laikotarpiu pernai uždirbo 72 mlrd. rublių pelno.
Prie problemų, su kuriomis susidūrė į penketuką pagal turto dydį patenkantis Rusijos bankas, turintis daugiau nei 1 trln. rublių gyventojų indėlių, prisidėjo paskolų negrąžinimas, matyti iš jo ataskaitos. Per pirmąjį šių metų pusmetį PSB atidėjo beveik 195,7 mlrd. rublių galimiems kredito nuostoliams padengti – keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Gynybos pramonę aptarnaujantis ir 100 proc. valstybės kontroliuojamas PSB tapo vieninteliu nuostolingu didžiuoju Rusijos banku, pažymi „RSHB Asset Management“ analitikas Isa Alijevas. Pasak jo, bankas „prisiima riziką dėl direktyvinio kreditavimo už nerinkos sąlygomis nustatomą maržą“. Per PSB kreditus gauna kariniai fabrikai, tiekiantys produkciją į Ukrainą pasiųstai Rusijos kariuomenei.
Daugiau skaitykite ČIA.
„Totalinis karas“ įgauna pagreitį: Ukraina ir Rusija smogia viena kitai ten, kur skaudžiausia
21:32
Rusijos agresija prieš Ukrainą vis labiau įgauna „totalaus karo“ bruožų, kai smūgiai nukreipiami ne tik į kariuomenę, bet ir į priešo ekonomiką, civilinę infrastruktūrą bei gyventojus. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Leidinys primena, kad dabartinis karas jau tapo vienu kruviniausių XXI amžiaus konfliktų. Tačiau terminas „totalus karas“ iki šiol retai buvo vartojamas kalbant apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Ekspertų teigimu, totalus karas reiškia visų valstybės išteklių sutelkimą ir sistemingą ne tik karinio, bet ir ekonominio priešo potencialo naikinimą.
„Totalus karas – tai visuotinių nacionalinių pastangų sinonimas, kai visi nacionalinės galios elementai pasitelkiami karo veiksmams“, – leidiniui sakė buvęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas.
Toks karas reiškia ne tik mūšius fronte ir smūgius kariniams objektams, bet ir maksimalų civilinės infrastruktūros bei priešo ekonomikos pagrindų naikinimą.
Rusija bandė naikinti Ukrainos ekonomiką nuo 2022 metų, kai pradėjo sistemingai smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir blokuoti jūrų prekybą. 2026 metais Ukraina įgijo galimybę ne mažiau reikšmingai spausti Rusijos užnugarį. Smūgiai buvo nukreipti ne tik į naftos perdirbimo gamyklas, bet ir į civilinius laivus bei „Wildberries“ logistikos centrus.
Tuo metu Maskva sustiprino smūgius Ukrainos ekonomikai. Vis dažniau atakuojami didelių Ukrainos civilinių bendrovių sandėliai ir logistikos objektai, taip pat Odesos srities uostų infrastruktūra.
Kaip rašo „The Kyiv Independent“, smūgiais į „Wildberries“ ir „Silpo“ abi šalys pirmiausia siekia padaryti viena kitai ekonominės žalos. Tiesa, skirtingai nei „Silpo“, „Wildberries“ iš tiesų prekiavo ir kariuomenei skirtais produktais.
Ta pačia logika aiškinamas ir pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjęs Rusijos smūgiavimas Kyjivui – miestas sukuria apie 20 proc. Ukrainos BVP.
Ukrainos analitikas Nikolajus Beleskovas teigia, kad abiejų šalių logika yra panaši – siekiama priešininkui padaryti tokių ekonominių nuostolių, kurių jis nebesugebėtų kompensuoti.
„Kitaip tariant, parklupdyti priešininką anksčiau, nei pats žlugsi“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot Beleskovo, „skirtingai nei Ukraina, Rusija neproporcingai daug dėmesio skiria gyvybiškai svarbios infrastruktūros naikinimui“.
Svarbiu veiksniu išlieka ir mobilizacijos klausimas. Rusija iki šiol daugiausia remiasi savanorišku karių verbavimu, siūlydama dideles išmokas ir premijas. Tačiau ekspertų vertinimu, verbavimo tempai jau beveik susilygino su Rusijos kariuomenės nuostoliais. Dėl to vėl daugėja prielaidų, kad po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų Kremlius gali paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Beleskovas pažymi, kad ankstesniais metais Rusijos strategija rėmėsi išteklių ir gyvosios jėgos persvara. Tačiau dabar Rusijos kariuomenės puolimo tempai sulėtėjo, o ankstesnis karo modelis duoda vis mažiau rezultatų.
Ukraina savo ruožtu turi gerokai mažesnius demografinius išteklius, todėl užsitęsęs konfliktas jai kelia rimtą problemą.
„Jei Putinas vis dėlto paskelbs mobilizaciją, Rusija ne tik sieks trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu išplėsti puolamąsias operacijas, bet, dar svarbiau, galės jas tęsti daugelį metų. Tuo metu griežta Ukrainos žmogiškųjų išteklių trūkumo matematika mūšio lauke yra akivaizdi Kyjivo silpnybė užsitęsusiame totaliniame kare“, – reziumuoja leidinys.
11 metų kalėjimo: buvęs FSB pulkininkas šantažavo verslininkus per „Telegram“
21:26
Maskvos garnizono karo teismas įkalino buvusį FSB pulkininką ir „Telegram“ kanalo „Kremlevskaja pralka“ administratorių Michailą Poliakovą 11 metų griežto režimo kolonijoje už turto prievartavimą.
Jam taip pat atimtas karinis laipsnis ir skirta 800 tūkst. rublių bauda, praneša „Kommersant“.
Tyrimo duomenimis, tuo metu dar dirbdamas FSB, M.Poliakovas organizuotoje grupėje iš „Lanit“ įmonių grupės vadovų reikalavo pinigų už neigiamų publikacijų pašalinimą ir jų neskelbimą. 2020–2023 metais bendrovės aukščiausio lygio vadovai Aleksejus Kazinas ir Aleksejus Slepniovas Poliakovui atitinkamai perdavė 44,7 mln. ir 5,3 mln. rublių asmeninių lėšų.
Be „Kremlevskaja pralka“, byloje minimi ir kiti „Telegram“ kanalai – „Nezygar“, „VČK-OGPU“, „Banksta“, „The Moscow Post“ bei „Brief“.
Buvusio FSB pareigūno bendrininkai – verslininkas Aleksandras Saninas ir vertėjas Denisas Savickis – nuteisti atitinkamai devynerių ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Dar vienas bylos dalyvis, bendrovės „Biznes kommunikacii“ vadovas Ivanas Samoilenka, paskelbtas tarptautine paieška ir už akių suimtas.
Kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Poliakovas tvirtina, kad niekada nesiderėjo su „Lanit“ atstovais ir iš jų pinigų negavo.
Iki 2022 metų Poliakovas dirbo FSB Maskvos ir Maskvos srities valdybos Konstitucinės santvarkos apsaugos direktorato antrojoje tarnyboje, kuri užsiima politiniu persekiojimu. „Svarbių istorijų“ šaltiniai, artimi Rusijos teisėsaugos struktūroms, teigė, kad jis šiai tarnybai vadovavo.
Sulaikymo metu, 2023 metų birželį, M.Poliakovas buvo ANO „Pasaulio jaunimo festivalio direkcija“ saugumo direktoriaus pavaduotojas.
Šaltinių teigimu, jis koordinavo „Telegram“ kanalų veiklą, derindamas ją su pirmuoju Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Sergejumi Kirijenka, taip pat vykdė Maskvos merijos užsakymus. Esą Poliakovas buvo suimtas todėl, kad bandė užsidirbti iš tokių veiksmų negavęs aukštesnės valdžios leidimo.
Ukrainos pajėgos išlaisvino gyvenvietę Donecko srityje: į nelaisvę pateko 30 rusų karių
20:39
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) išlaisvino Andrijivką-Klevcovą Donecko srityje, Aleksandrovsko kryptimi, nuo Rusijos okupantų. Apie tai pranešė SSO spaudos tarnyba.
Pažymima, kad Rusijos pajėgos ilgą laiką bandė užimti šią gyvenvietę. Tam priešas naudojo nedideles pėstininkų grupes, kurios palaipsniui prasiskverbdavo į gyvenvietę ir užimdavo pozicijas.
Tačiau SSO kariai surengė kompleksinę operaciją gyvenvietei išlaisvinti.
„30 Rusijos kariuomenės karių buvo priversti pasiduoti į nelaisvę. Tie, kurie ir toliau priešinosi, buvo sunaikinti. Andrijivka-Klevcova vėl kontroliuojama Ukrainos“, – teigiama SSO pranešime.
Ukrainos teritorijų deokupacija
Anksčiau Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Drapatijus apibendrino Ukrainos gynybos pajėgų operacijos Aleksandrovsko kryptimi rezultatus. Pasak jo, nuo 2026 metų sausio iki rugpjūčio Ukrainos gynėjai šioje teritorijoje išlaisvino 26 gyvenvietes.
Tuo metu Ukrainos generalinis štabas anksčiau paneigė informaciją, kad Ukrainos gynybos pajėgos visiškai išlaisvino visą Dniepropetrovsko sritį nuo Rusijos pajėgų. Nurodoma, kad Rusijos kontroliuojamas išlieka rajonas prie Dačnės gyvenvietės, kur tebevyksta mūšiai.
Ukrainos oro pajėgos: į Moldovą atlėkė Rusijos raketa „Banderol“
18:58
Pirmadienį, rugpjūčio 17 d., į Moldovą atskriejo Rusijos raketa „Banderol“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Stebėjimo kanalų duomenimis, raketa dingo šalies teritorijoje.
„Telegram“ kanalas „Dikoje Pridnestrovje“ praneša, kad raketa įskrido į nepripažintos Padniestrės teritoriją. Sprogimą girdėjo Pervomaisko gyvenvietės, esančios pasienyje su Odesos sritimi, gyventojai.
Anksčiau Ukrainos oro pajėgos pranešė apie kelias „Banderol“ raketas, skriejančias Čornomorsko ir Odesos kryptimi.
Pirmą kartą tokia raketa
Rugpjūčio 10 d. Moldovos policija pranešė, kad rugpjūčio 9 d. netoli Krokmazo kaimo Štefan Vodos rajone, Moldovoje, sprogo, tikėtina, kovinis bepilotis orlaivis. Dėl incidento buvo apgadinti keli privatūs namų valdos.
Specialistai nustatė, kad sprogimas įvyko maždaug 2,5 metro aukštyje dronui susidūrus su medžiu miško juostoje. Policija pažymėjo, kad nuolaužos priminė valdomos raketos komponentus. Preliminariai aparatas buvo priskirtas drono-raketos tipui.
Tai buvo pirmasis tokio drono incidentas Moldovos teritorijoje. Po to šalies Užsienio reikalų ministerija konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Maskvoje.
Krokmazo kaimas yra pasienyje su Odesos sritimi, kurią rugpjūčio 9 d. masiškai atakavo Rusijos dronai. Odesos srities karinė administracija tuomet pranešė apie 14 nukentėjusiųjų, taip pat apie apgadintus gyvenamuosius namus ir energetikos objektus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos teigė, kad regionas buvo atakuotas, be kita ko, naudojant droną-raketą „Banderol“.
Rugpjūčio 5 d. Moldovoje buvo aptiktos Rusijos dronų „Geran“ nuolaužos.
Ar tikrai trūksta raketų: Pentagonas pasirašė sutartį dėl „Tomahawk“
18:45
Pentagonas pirmadienį paskelbė apie 22,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį su bendrove „Raytheon“ dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pasirodžius pranešimams apie jų trūkumą dėl karo su Iranu.
Laikinasis JAV karinių jūrų pajėgų sekretorius Hungas Cao pareiškė, kad ši sutartis „precedento neturinčiu greičiu paspartins „Tomahawk“ raketų pristatymą mūsų kariams“.
„Ypač svarbu užtikrinti, kad mūsų karinės jūrų ir bendrosios pajėgos turėtų triuškinančią ugnies galią, kurios joms reikia agresijai atgrasyti ir tėvynei apsaugoti, – pranešime teigė H.Cao. – Departamentas naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis, kad patenkintų mūsų dabartinių operacijų poreikius.“
Praėjusį mėnesį paskelbtoje Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimų centro analizėje nustatyta, kad JAV priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“ ir THAAD atsargos dėl konflikto su Iranu smarkiai sumažėjo.
Prieš jam prasidedant vasario pabaigoje, JAV turėjo daugiau nei 2 300 „Patriot“ ir daugiau nei 450 THAAD raketų perėmėjų – CSIS vertinimu, per vėlesnius karo mėnesius šie skaičiai sumažėjo maždaug perpus ar net daugiau.
„The Washington Post“ šį mėnesį pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas neseniai vykusiame kabineto posėdyje pareikalavo Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho paaiškinimų dėl šaudmenų trūkumo.
Tiek D.Trumpas, tiek P.Hegsethas vėliau neigė, kad JAV susiduria su senkančiomis raketų atsargomis.
„Tomahawk“ raketos daugiausia leidžiamos iš povandeninių laivų bei karo laivų ir gali nuskrieti daugiau nei 1 600 kilometrų.
Po žinios apie Rusijos karines bazes – NATO atsakas
18:37
NATO teigia, kad atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą, ypač jos gebėjimus smogti dideliais atstumais ir naudoti bepiločius orlaivius, galinčius pulti Aljanso valstybių narių teritoriją.
Apie tai pirmadienį, rugpjūčio 17 d., agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė neįvardytas NATO atstovas, komentuodamas dienraščio „The Telegraph“ informaciją apie tai, kad Rusija pastatė slaptas bazes, galinčias paleisti galingus dronus giliai į NATO teritoriją.
NATO atstovas pažymėjo, kad Aljansas atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą, ypač jos gebėjimus smogti dideliais atstumais ir naudoti bepiločius orlaivius. Aljanse pabrėžė, kad turi reikiamus planus, pajėgas ir priemones agresijai atgrasyti bei apsisaugoti nuo galimų grėsmių.
NATO atstovas taip pat pranešė apie sustiprintas priešakines gynybos pozicijas ir reguliariai vykdomas pratybas, skirtas papildomų sausumos pajėgų dislokavimui Aljanso rytiniame flange. Ypatingas dėmesys skiriamas gynybinės pozicijos lankstumo didinimui ir karinių inovacijų diegimo spartinimui.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Jis priminė, kad 2026 metų aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje sąjungininkės paskelbė apie NATO iniciatyvą „Drone Edge“. Pagal šią iniciatyvą sąjungininkės per ateinančius penkerius metus investuos apie 40 mlrd. JAV dolerių į kovos su bepiločiais orlaiviais priemones, taip pat iki 2027 metų pabaigos parengs penkis kartus daugiau dronų operatorių savo ginkluotosioms pajėgoms.
NATO atstovas užtikrino, kad sąjungininkės ir toliau „stiprina atsparumą ir tobulina turimas priemones, garantuodamos, kad Aljansas išliks pasirengęs atgrasyti (priešininką) ir ginti kiekvieną sąjungininkę“.
Rugpjūčio 16 d. britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė tyrimą, kad Rusija pastatė nemažai slaptų bazių, iš kurių gali paleisti savo naujausius smogiamuosius bepiločius orlaivius – reaktyvinius „Shahed“ dronus – smūgiams giliai į NATO šalių teritoriją.
Pirmadienį Vokietijos dienraštis „Bild“ taip pat paskelbė informaciją, kaip Aljansas elgtųsi invazijos į Baltijos šalis atveju. Planas numato, be kita ko, smūgius objektams Rusijos užnugaryje.
Likęs Rusijoje ir pasisakęs prieš karą Levas Šlosbergas gavo 11 metų kolonijos
18:28
Vienam ryškiausių Rusijos opozicijos politikų, partijos „Jabloko“ pirmininko pavaduotojui Levui Šlosbergui skirta 11 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, praneša opozicinis portalas „Mediazona“.
Pskovo miesto teismas jį pripažino kaltu dėl pakartotinio Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir vadinamųjų melagingų žinių apie kariuomenę skleidimo – straipsnių, kuriais Kremlius po invazijos į Ukrainą sistemingai naudojasi slopindamas viešą karo kritiką.
Prokurorė Ana Goriačeva L.Šlosbergui siūlė skirti 12 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir ankstesnį nuosprendį – 2025 metų lapkritį politikui buvo skirta 420 valandų privalomųjų darbų už vadinamųjų „užsienio agento“ pareigų nevykdymą.
L.Šlosbergas buvo vienas iš nedaugelio žinomų Rusijos opozicijos politikų, kurie liko šalyje ir viešai pasisakė prieš karą Ukrainoje. 2023 metų birželį Rusijos teisingumo ministerija jį įtraukė į vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. Vėliau politikas ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis dėl tariamo Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir „užsienio agentams“ nustatytų reikalavimų nevykdymo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lavrovas pagrasino Ukrainos rėmėjams – sulaukė griežto Vokietijos atsako
17:30
Vokietijos vyriausybė atmetė Rusijos grasinimus valstybėms, teikiančioms karinę pagalbą Ukrainai. Berlynas pareiškė, kad neleis Maskvai jo įbauginti ir nekeis savo politikos Kyjivo atžvilgiu, praneša leidinys „Welt“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad Rusijos grasinimai ir pareiškimai, nukreipti į ES ir NATO, nėra nieko naujo. Berlynas juos fiksuoja, tačiau neleis šiems pareiškimams paveikti savo paramos Ukrainai.
Vokietijos reakcija pasirodė kaip atsakas į rugpjūčio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą. Jis paskelbė, kad Rusija „gerokai sustiprins savo metodus“, siekdama sunaikinti viską, ką Vakarai neva naudoja Kyjivo „karo mašinai kurstyti“. S.Lavrovas apkaltino Briuselį vykdant pavojingą politiką Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų atžvilgiu.
Šių pareiškimų fone Vokietija sustiprino dėmesį karinės pagalbos siuntų Ukrainai saugumui. Saugumo priemonės taip pat apima Vokietijos vyriausybės sprendimą nebeteikti informacijos apie konkrečias siuntas, jų laiką, apimtis ar Ukrainai tiekiamos karinės pagalbos kiekius.
Incidentas su sprogmenimis Vokietijos oro uoste
Pareiškimai nuskambėjo po incidento Leipcigo oro uoste, kur krovinių terminalo apsaugos zonoje buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Netoliese stovėjo keli Ukrainos krovininiai lėktuvai. Šis oro uostas naudojamas karinės pagalbos Ukrainai persiuntimui. Tarp svarstomų versijų – ir Rusijos dalyvavimas. Minėta, kad rasti DNR pėdsakai gali būti anksčiau fiksuoti su Lietuva susijusiuose įvykiuose.
Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas sprogmenų turintis dronas.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad incidentas galėjo būti hibridinės atakos dalis.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos lėktuvas esą gabeno šaudmenis, tačiau ši informacija vėliau buvo paneigta. „Die Zeit“ rašė, kad dronas atsitrenkė į Ukrainos An-124 lėktuvą, tačiau nesprogo.