Bando sumenkinti karo mastą
Internautas savo įžvalgomis pasidalijo vasario 7 d., atmosferai kaistant ne tik fronte, bet ir politinėje plotmėje. Kaip žinoma, pareigas pradėjus eiti naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui suaktyvėjo kalbos apie būtinybę siekti taikos.
„Kuo toliau aš stebiu tą vadinamąjį karą Ukrainoje, tuo komiškesnė man atrodo ta militarinė istorija, – rašė jis. – Tik paklausykit, feikinius duomenis apie netektis priešo gretose ir Zelenskis, ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas asmeniškai savo visuomenėms pateikinėja absoliučiai vienodai: Putinas neva remdamasis savo armijos šaltiniais teigia kad vienam žuvusiam Rusijos karžygiui tenka nukautų 10 banderininkų, Zelenskis savo ruožtu atmerktomis akimis kliedi, esą viskas yra atvirkščiai: 10 – 1 Ukrainos naudai…“
Vyro nuomone, vyksta nežymūs koviniai veiksmai 4-5 poligonuose Rytų Ukrainoje ir 1 poligone Rusijoje, tariamai karo įvaizdžiui sustiprinti.
Taip pat skaitykite: Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
„Kiekviename iš tų poligonų iš abiejų pusių dalyvauja, ko gero ne daugiau kaip po 100 karių... Taip išeina, kad aktyvia karine veikla realiai užsiėmę per abi puses gal koks tūkstantis kraujo ištroškusių kretinų už geras babkes žinoma... O suinteresuotoje žiniasklaidoje jau vyksta trečias pasaulinis karas... Panaši istorija kaip su tariama pandemija... Vis tos babkės… (kalba netaisyta – red. past.)“
Šis įrašas perteikia nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija, platinamą naratyvą. Ypač pradžioje buvo aiškinama, neva joks karas nevyksta, paskui įvairūs okupantų žiaurumo atvejai ir pranešimai apie sužeidimus bei aukas buvo pateikiami kaip vaidyba.
Karo metu neįmanoma sužinoti tikslios informacijos apie vienos ar kitos pusės pajėgas, naudojamą ginkluotę ir kitą techniką. Tačiau internauto skaičiavimai prasilenkia net su oficialiai aptariama realybe – ir abiejų pusių kariniai bei politiniai atstovai, ir kiti viešai prieinami duomenys rodo, kad kovų mastas yra dešimtis kartų didesnis.
Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. pradėjo daugiausiai aukų pareikalavusį karą Europoje per daugiau nei 70 metų – nuo Antrojo pasaulinio karo.
Portalas 15min dekonstruoja kai kuriuos „Facebook“ vartotojo teiginius.
„Vadinamasis karas“
Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. pradėjo daugiausiai aukų pareikalavusį karą Europoje per daugiau nei 70 metų – nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių abiem pusėms.
JAV Užsienio santykių taryba (Council on Foreign Relations, CFR) primena, kad po trejų metų agresorė vis dar užima maždaug 20 proc. užpultos šalies. Vien pernai ji okupavo 4 tūkst. kv. km.
Taip pat skaitykite: Interneto propagandininkai pranoko Kremlių: žuvusių Ukrainos karių „rado“ 76 tūkst.
„Rusija ir toliau bombarduoja Ukrainos miestus, o ši tęsia bepiločių orlaivių atakas prieš rusų laivus ir karines transporto priemones, – rašoma CFR puslapyje. – Nuo 2022 m. sausio Ukraina gavo apie 407 mlrd. JAV dolerių pagalbos, įskaitant daugiau nei 118 mlrd. dolerių iš JAV, tačiau perspėja apie donorų nuovargį.
Kovos ir oro antskrydžiai nusinešė daugiau nei 40 tūkst. civilių žmonių gyvybių, 4 mln. gyventojų buvo perkelti šalies viduje, o 6,8 mln. pabėgo iš Ukrainos. 14,6 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos.“
Taip pat skaitykite: Vėl skamba propagandos melas apie Bučos žudynes: ar jos tikrai buvo suvaidintos?
Taip pat skaitykite: Kariai žuvusius Bučos gyventojus tempė ne ruošdami filmavimui, o ieškodami minų
Karu vadinamas konfliktas tarp valstybių, tautų, etninių, politinių, socialinių grupių, kuriame organizuotai naudojami ginklai ir fizinė jėga. Pagal šį apibrėžimą dabartinė situacija Ukrainoje vadintina karu. Tai patvirtina ir pranešimai iš fronto apie susirėmimus, sužeistus bei žuvusius karius, ir Rusijos pasirengimas jam.
Ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje kilo 2014 m. pradžioje, kai Rusija aneksavo Krymą. Kovą jos specialiosios pajėgos perėmė pusiasalio kontrolę. Rusija oficialiai aneksavo pusiasalį, kai per ginčytiną referendumą vietos gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie kaimyninės valstybės.
Krizė padidino etninį susiskaldymą, o po dviejų mėnesių prorusiški separatistai rytiniuose Ukrainos regionuose Donecke ir Luhanske surengė referendumus dėl nepriklausomybės.
Juose greitai įsiplieskė ginkluotas konfliktas tarp Maskvos remiamų pajėgų ir Ukrainos kariuomenės. Nors Rusija neigė įsitraukimą į karinius veiksmus, ir Ukraina, ir NATO pranešė apie jos karius ir karinę įrangą netoli Donecko bei Rusijos apšaudymus per sieną.
Kelis mėnesius trukęs žvalgybos duomenų apie Rusijos karių judėjimą, pajėgų stiprinimą ir finansavimą rinkimas 2021 m. spalį baigėsi Baltųjų rūmų instruktažu su JAV žvalgybos, kariniais bei diplomatiniais vadovais apie beveik neabejotiną masinę invaziją į Ukrainą.
Komerciniai palydoviniai vaizdai, socialinių tinklų įrašai ir paskelbti žvalgybos duomenys 2021 m. lapkritį ir gruodį parodė, kad tankai, raketos ir kita sunkioji ginkluotė juda Ukrainos link be oficialaus Kremliaus paaiškinimo.
2022 m. vasario pradžioje palydoviniai vaizdai rodė didžiausią Rusijos kariuomenės dislokavimą prie sienos su Baltarusija nuo Šaltojo karo pabaigos. Remdamasi didėjančiomis rusų pajėgomis prie sienos, vasariui persiritus į antrą pusę amerikiečiai perspėjo, kad Rusija ketina įsiveržti į Ukrainą.
-
„Bloomberg“ apskaičiavo, kiek Europai kainuos D.Trumpo planas dėl Ukrainos
-
Reakcijos į D.Trumpo ir V.Putino skambutį: rusai triumfuoja, V.Zelenskis sako nusivylęs
-
Kyjivas: Ukraina prarado du trečdalius teritorijos Rusijos Kursko srityje
-
V.Zelenskis įspėjo netikėti V.Putino teiginiais, kad jis nori taikos
V.Putinas į tai sureagavo pasiųsdamas karius į Luhanską ir Donecką atlikti „taikos palaikymo“ funkciją, o vasario 24-ąją paskelbė plataus masto sausumos, jūros ir oro invazijos pradžią.
„Feikiniai duomenys apie netektis priešo gretose“
Nei ukrainiečių, nei rusų praradimų, kol tęsiasi karas, tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Oficialiai duomenys neskelbiami, nenorint atskleisti priešui savos situacijos.
Kyjivas vykdė dezinformacijos apie priešo nuostolius kampaniją, siekdamas sustiprinti karių moralę. Vakarų žiniasklaida priėmė jo teiginius, o Rusija greičiausiai savo aukas sumenkino.
Galima kliautis tik viešuose šaltiniuose prieinama informacija (pavyzdžiui, apie žuvusius karius iš įrašų socialiniuose tinkluose, antkapinių paminklų, pranešimų apie jų artimiesiems įteiktus apdovanojimus), spėjimais pagal sunaikintą techniką (pavyzdžiui, tankus – žinoma, kiek žmonių sudaro jų įgulą, taigi galėjo žūti) ir pan.
Neabejotina, kad abi pusės pateikia netikslius duomenis ir apie savus, ir apie priešo nuostolius. Tai gali būti daroma ne tik neturint tikslios informacijos, bet ir sąmoningai – propagandos tikslais, siekiant apgauti priešą, nuraminti savus gyventojus, net sukurti geresnį savo įvaizdį.
V.Zelenskis paskelbė, kad kare žuvo apie 45 100 Ukrainos karių. Be to, esą buvo užfiksuota apie 390 tūkst. sužalojimų. Taip jis sakė vasario 4 d. pasirodžiusiame interviu britų žurnalistui Piersui Morganui.
Prezidentas įvertino ir priešo nuostolius – jo žodžiais, per invaziją gyvybės neteko apie 350 tūkst. Rusijos pusėje kovojusių žmonių, dar 600-700 tūkst. buvo sužeisti. Taigi netiesa, kad V.Zelenskis minėjo dešimtkart didesnį žuvusių rusų karių skaičių.
Lapkričio pabaigoje „The Economist“ rašė, kad Ukraina jau galėjo prarasti nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. karių. Dar 400 tūkst. galėjo būti sužeisti taip, kad negalėtų grįžti į kovą. Tokius skaičius leidinys pateikė remdamasis Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, JAV administracijos pareigūnų pareiškimais ir informacija iš atvirų šaltinių.
Rusija tikrai yra skelbusi informaciją apie aukas panašiu ir net didesniu santykiu. 2022 m. rugsėjį jos gynybos ministerija teigė, kad mūšiuose žuvo 5 937 jos ir 61 207 Ukrainos kariai. Pernai gruodį Rusija minėjo jau beveik 1 mln. žuvusių ir sužeistų ukrainiečių.
„BBC News Russian“ ir „Mediazona“ vasario pradžioje pranešė apie patvirtintas 91 059 Rusijos karių ir samdinių mirtis. Mažiausiai tiek jų žuvo iki vasario 2 d.
Tikėtina, kad realus skaičius yra didesnis, nei galima nustatyti iš atvirų šaltinių, pripažino BBC: „Kalbinti karo ekspertai teigia, kad mūsų atlikta Rusijos kapinių, karo memorialų ir nekrologų analizė gali sudaryti nuo 45 iki 65 proc. tikrojo žuvusiųjų skaičiaus“.
Taip pat skaitykite: Bučos scenarijus kartojasi: propaganda aiškina, kad kapavietė Iziume – vaidyba
Taip pat skaitykite: Melagienos ilgai laukti nereikėjo: ataka Kremenčuke tariamai buvo suvaidinta
Taip pat skaitykite: 8 mėnesiai po atakų prieš Irpinę: internautai sugalvojo, kad žurnalistas jas suvaidino
Pernai liepą „Meduza“ apskaičiavo, kad iki birželio 30 d. galėjo žūti 120 tūkst. Rusijos karių. Po kelių dienų „The Economist“ pateikė tokį žuvusių ar sužeistų okupantų skaičių: 462-728 tūkst. Leidinio vertinimu, nuo 2022 m. vasario Ukrainoje galėjo netekti gyvybės ar būti sunkiai sužeisti maždaug 2 proc. Rusijos vyrų nuo 20 iki 50 metų.
2023 m. pabaigoje pradėto projekto „UALosses“ duomenimis, iki sausio pabaigos buvo dokumentuotos 65 543 Ukrainos kovotojų žūtys, įskaitant ir mirtis ne mūšio lauke.
Švedijos Upsalos universiteto Taikos ir konfliktų tyrimų katedros tyrėjo Shawno Davieso teigimu, Kyjivas vykdė dezinformacijos apie priešo nuostolius kampaniją, siekdamas sustiprinti karių moralę. Vakarų žiniasklaida mielai priėmė jo teiginius, o Rusija greičiausiai savo aukas sumenkino, jos naujienų agentūros net nustojo skelbti žuvusiųjų skaičių. Ukraina taip pat buvo linkusi apie žuvusius karius kalbėti tyliau.
„Koviniai veiksmai 4-5 poligonuose Rytų Ukrainoje ir 1 poligone Rusijoje“
Cituotame CFR straipsnyje aprašytos atakos prieš įvairius objektus Ukrainoje (nuo gyvenamųjų namų iki Zaporižios viso Mariupolio miesto), naudotos kasetinės ir termobarinės bombos, grūdų eksporto blokada, ne vienoje vietoje vykę puolimai.
Pernai rugpjūtį Ukraina pradėjo puolimą – netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko sritį. Tai buvo pirmas puolimas už Ukrainos sienų, kurį inicijavo šios šalies karinės pajėgos, siekdamos nukreipti Rusijos kariuomenę ir išteklius iš Rytų Ukrainos. Pavyko užimti 1 250 kv. km Rusijos teritorijos. Tiesa, pažanga sustojo, nes atakai atremti Rusija dislokavo daugiau nei 50 tūkst. karių.
Šiemet sausį Ukraina surengė antrą įsiveržimą, nors pažanga tebėra ribota dėl greito Rusijos atsako. Prie rusų prisijungė 10 tūkst. šiaurės korėjiečių, bet, patyrė didelių nuostolių, neseniai buvo atitraukti.
Ukraina ketina tęsti puolamąjį spaudimą Rusijai, nuolat atakuodamas jos infrastruktūrą. Rusijos pajėgos savo ruožtu negailestingai siekia susilpninti Ukrainos frontą.
Taigi netiesa, kad kovos vyksta vos keliose nedidelėse teritorijose.
„Aktyvia karine veikla realiai užsiėmę koks tūkstantis“
Šią savaitę interviu „The Economist“ V.Zelenskis nurodė, kad Ukrainos kariuomenę sudaro 110 brigadų, o Rusijos – dvigubai daugiau. Prezidentas taip pat įspėjo, kad Rusija ketina savo pajėgas išplėsti iki 250 brigadų.
JAV Gynybos departamento teigimu, brigadą sudaro 3-5 tūkst. karių. Ukrainoje – nuo 1 iki 8 tūkst. Tai reiškia, kad pastarosios kariuomenėje gali būti 330-550 tūkst. arba 110-880 tūkst. žmonių.
Sausio vidury duotame interviu V.Zelenskis kaip tik ir sakė, kad Ukrainos kariuomenę sudaro 880 tūkst. karių.
Taip pat skaitykite: Beveik po metų dukrą pamačiusio kario atvaizdas neįtikino: abejoja, ar nevaidina
Taip pat skaitykite: Propagandai pritrūko idėjų: ir melagiena sena, ir klaidinantis kadras jau matytas
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Ukrainoje pradėtas karas netikras, kad ten vyksta menki koviniai veiksmai ribotoje teritorijoje ir kovoja ne daugiau kaip tūkstantis karių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
