1. Šališkumas
Viena dažniausių priežasčių – natūralus polinkis rinktis partnerį iš savo kultūrinės ar rasinės grupės. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau renkasi tos pačios rasės partnerius dėl socialinio tinklo palaikymo, panašumo jausmo ar patrauklumo suvokimo.
JAV šis reiškinys pastebimas tarp visų rasių grupių – baltųjų, juodaodžių, lotynų amerikiečių ir azijiečių. Nors skirtumai tarp šių grupių egzistuoja, visų jų atstovai paprastai palankiau vertina tos pačios rasės atstovus. Net ir dviejų rasių asmenys dažnai pasirenka partnerius, panašesnius į vieną iš jų tapatybių.
2. Netiesioginis egotizmas
Vien rasinis panašumas nepaaiškina visų atvejų. Įdomu tai, kad žmonės yra nesąmoningai traukiami prie tų, kurie primena... juos pačius. Tyrimai parodė, kad žmonės labiau linkę laikyti patraukliais partnerių veidų atvaizdus, kurie buvo sumodeliuoti iš dalies pagal jų pačių veidą.
Net kai žmonėms parodytos nuotraukos su 22 proc. jų veido bruožų, jie jų neatpažįsta, bet vis tiek vertina kaip patrauklesnes. Tačiau kai eksperimento metu buvo pasakyta, kad veidai yra panašūs į artimuosius (pvz., brolius ar seseris), vertinimai iš karto krinta. Tai rodo, kad ši trauka veikia pasąmonės lygmeniu.
3. Panašumo efektas
Psichologijoje žinomas reiškinys – pažįstamumo efektas (angl. mere exposure effect): kuo dažniau ką nors matome, tuo labiau tai mums patinka. Taigi veidai, kurie mums kažką primena (pvz., mus pačius), gali atrodyti patrauklesni vien dėl pažįstamumo.
Tyrimai rodo, kad neįprasti, išskirtiniai veidai paprastai vertinami kaip mažiau patrauklūs, o pažįstami – kaip patrauklesni. Kuo daugiau kartų matome tam tikrus bruožus, tuo jie mums labiau patinka.
4. Žaidimų teorija
Filme „Nuostabus protas“ (angl. A Beautiful Mind) pagrindinis veikėjas John Nash parodo, kaip žaidimų teorija gali būti pritaikoma ir santykiuose. Vietoj to, kad visi vyrai varžytųsi dėl vienos itin patrauklios moters, geriau rinktis jos drauges – taip visi „laimi“.
Tyrimai parodė, kad partnerio pasirinkimą lemia tiek siekis „gerų genų“ (t.y. patrauklumo), tiek polinkis rinktis panašius į save. Taigi žmonės dažnai renkasi partnerius, su kuriais ne tik jaučia fizinį potraukį, bet ir mato savo atspindį – tiesiogine prasme.
5. Seksualinis įspaudas
Vaikystėje mes nesąmoningai įsisaviname, koks partneris yra „tinkamas“. Viena teorija sako, kad tam įtakos turi mūsų tėvai – jų veido bruožai gali formuoti mūsų idealų partnerio vaizdą.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems buvo pasąmoningai parodyta priešingos lyties tėvų nuotrauka, vėliau labiau vertino kitus veidus, kurie turėjo panašių bruožų.
6. Emocinis ryšys su tėvais
Ne visi žmonės linkę rinktis panašius į tėvus partnerius. Vienas veiksnių – emocinis artumas. Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios glaudesnį ryšį su savo tėčiu, dažniau renkasi partnerius, panašius į jį. Panašus ryšys su mama tokio efekto neturi. Taigi meilė tėvams gali nulemti, ką laikome patraukliu.
7. Panašūs socialiniai vertinimai
Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai būna poroje su tais, kurie atrodo panašūs į juos – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai gali būti socialinės saviugdos rezultatas: jei kiti laiko mus panašiais, mes pradedame elgtis taip, kaip iš mūsų tikimasi.
8. Panašus kūno sudėjimas
Nors daug tyrimų skirta veido panašumui, verta atkreipti dėmesį ir į kūno sudėjimą. Poros dažnai būna panašios ūgiu, svoriu, kūno masės indeksu. Kartais tai lemia išankstinės preferencijos, o kartais – bendras gyvenimo būdas (pvz., mityba, fizinis aktyvumas).
9. Empatinė mimikrija
Kartais poros pradeda atrodyti panašiai tik po daugelio metų. Tyrimai rodo, kad sutuoktiniai ilgainiui tampa panašesni – ir kuo didesnis šis panašumas, tuo geresnė santykių kokybė.
Priežastis – empatinė mimikrija: ilgainiui poros perima vienas kito mimikas, emocines reakcijas, veido raumenų veiklą. Tai lemia panašų veido bruožų išraišką, raukšlių pasiskirstymą ir net senėjimo modelį.
Parengta pagal „Psychology Today“
