„Būti ten, kur įdomu“: Audriaus Ožalo patarimai būsimiems žurnalistams

– Ką patartum jaunam žmogui, kuris nori tapti žurnalistu?

– Pamenu, kai pats įstojau studijuoti žurnalistikos, iš manęs interviu ėmė tuo metu ėjęs leidinys „Moksleivis“ – mat dar prieš studijas, būdamas moksleivis, rašiau ten publikacijas apie muziką. Tuomet publikacija buvo pavadinta „Būti ten, kur įdomu“. Praėjus tiek metų, manau, kad šis pagrindinis principas bent jau man nepasikeitė. Man iki šiol svarbu būti ten, kur įdomu, kur vyksta svarbūs dalykai.

Todėl ir žmogus, norintis tapti žurnalistu, visų pirma turėtų būti labai smalsus ir degti noru būti ten, kur jam įdomu, – pačiame įvykių centre. Nes žurnalisto darbas dažnai yra įtemptas, sunkus, nepaisantis įprastinių darbo valandų, tad turi gyventi žurnalistikos idėja, tave tai turi jaudinti, turi dažnai būti pasiryžęs dėl jos paaukoti ir nemažą dalį asmeninio gyvenimo.

Ne ką mažiau svarbus ir vertybinis pagrindas. Žurnalistika keičia visuomenę, ir geriausi žurnalistai visuomet širdyje yra idealistai. Yra kur kas lengvesnių, didesnes pajamas užtikrinančių darbų, tad į priekį veda būtent įsitikinimas, kad dirbi visuomenei svarbų darbą, kad be laisvos, nepriklausomos žiniasklaidos laisvos visuomenės, demokratijos nebūna.

Taip pat būtina būti imliems naujovėms, nes skaitmeninis pasaulis, kuriame dabar daugiausia gyvuoja žiniasklaida, nuolat kinta, atsiranda naujų išraiškos būdų. Žurnalistikos niekas nepakeis, esu tuo tikras, kad ir ką skeptikai bekalbėtų, tačiau adaptuotis, prisitaikyti, išnaudoti galimybes reikės vis sparčiau, jei norėsite pasiekti įvairius skaitytojus, žiūrovus ar klausytojus.

Ir labai svarbu – atrasti savą balsą. Dirbtinio intelekto laikais būtent originalumas bus svarbiausias. Atraskite sritį, kurioje jaučiatės stipriausi, kurioje galite tapti profesionalais, autoritetais, ir nuosekliai gilinkitės į ją – giluminis žinojimas, konteksto išmanymas yra tai, ko neatstos joks dirbtinis intelektas.

Ir skaitykite knygas – niekas kitas kaip jos taip nepadeda plėsti akiratį, lavinti žodyną.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Audrius Ožalas

– Kas tau yra „tikroji žurnalistika“, kokios vertybės tau svarbiausios?

– Šiais laikais visuomenėje supratimas, kas yra žurnalistika, nuolatos kinta, ir manau, kad dažnai labai klaidingai įsivaizduojama, kas ji yra. Kartais matau, kad net įrašus socialiniuose tinkluose kai kas vadina „straipsniais“. Visgi tikroji žurnalistika yra ta, kuri kruopščiai tikrina šaltinius, suteikia galimybę išsakyti atsakomąją nuomonę, kurios esminis tikslas yra priartėti prie tiesos. Nes tiesa mūsų darbe yra svarbiausia. Ir tai šiais greičio laikais, kai lenktyniaujama, kas pirmasis paskelbs naujieną, dažnai yra iššūkis. Mes matome, kaip greitai socialiniuose tinkluose sklinda nepatikrinta informacija, sąmoningai platinama dezinformacija, ir būtent sąžiningi žurnalistai gali patikrinti tai. Todėl totalitarinių šalių vadovai taip nemėgsta nepriklausomos žiniasklaidos – nes ji neleidžia jiems nustatyti to, kas yra „tiesa“, neleidžia jiems netrukdomiems sukurti savo „tiesos monopolio“. Būtent todėl visame pasaulyje matome organizuotą puolimą prieš žiniasklaidą, norą menkinti pačią nepriklausomos žiniasklaidos idėją.

Man įstrigo Frankfurto knygų mugėje išsakytos buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo mintys, kad jis gerbia žiniasklaidą net tada, kai nepalankiai rašo apie jį patį. „Jūs nenorėtumėte gyventi pasaulyje, kuriame žurnalistika numirs“, – sakė jis. Išties, pamėginkite įsivaizduoti pasaulį, kuriame kiekviena bet kieno išplatinta informacija priimama kaip teisinga, kai nebelieka kam tikrinti faktų – į kokį chaosą panirtume kaip visuomenės? Ir nesunku įsivaizduoti, kas pirmiausia tuo pasinaudotų.

Man atrodo, kad viena esminių savybių dirbant žurnalistu yra sąžiningumas. Jis smarkiai susijęs ir su objektyvumo siekiu. Būti sąžiningam prieš savo skaitytojus, prieš pašnekovus, galiausiai prieš patį save, bandyti suvokti, kur yra tavo išankstinės nuostatos, o kur visgi yra realybė. Tai – nuolatinis mokymasis, nuolatinis pasaulio pažinimas, ir žiniasklaida kaip profesija tuo yra labai įdomi.

– Kuo, tavo manymu, žurnalisto darbas gali pakeisti visuomenę?

– Aš tikiu, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos pagrindų. Būtent ji leidžia kritiškai vertinti valdžios veiksmus, kalbėti apie korupciją, kitas problemas. Būtent ji informuoja apie tai, kas vyksta, o informuota visuomenė visuomet bus kur kas sveikesnė, galinti priimti teisingus pasirinkimus nei ta, kurioje prieiga prie informacijos yra ribojama. Ji ugdo kritišką mąstymą, o jis šiais dezinformacijos, botų, netikrų naujienų laikais tampa kritiškai svarbus.

Ji skatina dialogą, leidžia perteikti kitas nuomones, pasaulėžiūras, kas irgi ypatingai svarbu socialinių tinklų laikais, kai tokia svaigi pagunda užsidaryti savo socialiniuose burbuluose ir nematyti kitokio pasaulio.

Nepriklausoma žiniasklaida, besilaikanti etikos kodeksų, visuomet vadovausis vertybiniais principais, kurie padeda kurti atvirą, laisvą visuomenę.

Ir, kas man ypač svarbu, žiniasklaida gali padėti kurti visuomenę, kurioje didelis dėmesys kultūrai, švietimui – nes kas mes kaip visuomenė būtume be šio pagrindo? Palaikydami nepriklausomą žiniasklaidą žmonės tuo pačiu palaiko demokratiškais principais gyvenančią valstybę, kuriai žurnalistai suteikia stabilumo.

Skaitykite Audriaus Ožalo parengtus straipsnius:

„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.