„Vilniaus fotografijos namus“ kuria fotomenininkai T.Kazakevičius, Mariam Abshilava ir kultūros atašė Ukrainoje bei Sakartvele – Tomas Ivanauskas. Netrukus sostinėje duris atversiantys namai kvies fotografijos entuziastus užsukti puodeliui arbatos, įkvėpti naujų idėjų, taip pat įsigyti knygų, albumų ar fotojuostelių. „Namai, skirti fotografijai ir Vilniui“, – taip šių namų misiją apibūdina jų kūrėjai.
Vieta atsikvėpti ir įsikvėpti
Pasakodamas apie „Vilniaus fotografijos namų“ idėją, fotomenininkas T.Kazakevičius išskyrė, kad su kolegomis jau ilgai gvildeno idėją sukurti kažką panašaus Vilniuje. Jiems norėjosi jaukios erdvės, tokios kaip svetainė, skirtos ne tik fotografijos menui, bet fotografijai kaip bendravimo formai, kur pokalbiams susitiktų įvairūs žmonės.
Erdvės, kurioje būtų galima pabendrauti, pamatyti nedidelę parodą, pavartyti albumus, apie juos pasikalbėti ir prie puodelio arbatos pabendrauti su šalies garsiaisiais fotografais.
„Taip pat bus galimybė įsigyti nuotraukų, knygų, albumų ar fotojuostelių savo juostiniam aparatui. O fotografui ar fotografijos entuziastui atsiras vieta, kur bus galima tiesiog atsikvėpti ar pasislėpti nuo lietaus miesto širdyje. Štai tokios svajonės mus ir atvedė prie šios erdvės. Aišku, viskam reikia laiko, bet labai tikimės, kad ši erdvė būtent tokia ir bus”, – apie idėją pasakojo vienas jos įkūrėjų.
T.Kazakevičius taip pat neslėpė džiaugsmo, kad fotografijos namai įsikurs simbolinėje vietoje – buvusių Vilniaus mokytojų namų, dabartinio Vilniaus kultūros centro, patalpų antrame aukšte.
„Įsikūrę tokioje vietoje jaučiamės labai laimingi, tačiau ši erdvė ne tik suteikia galimybes, bet ir įpareigoja. Ilgainiui „Vilniaus fotografijos namuose” planuojame rengti ir fotografijos paskaitas mokiniams lietuvių bei anglų kalbomis”, – ateities planus atskleidė jis.
Kodėl namai?
Pasakodamas apie šios vietos pavadinimo pasirinkimą, fotomenininkas teigė čia su kolegomis sieksiantys sukurti tikrų namų jausmą, todėl į pavadinimą buvo įtrauktas žodis „namai”. „Tai vieta, kur galėtų bičiuliai išgerti arbatos, paplepėti apie fotografiją, pasidalinti planais, pasižiūrėti kas kabo ant sienų, nurimti. O gal paskaityti poeziją ar pažiūrėti filmą”, – pasakojo T.Kazakevičius.
Jo teigimu, „Vilniaus fotografijos namuose“ gyvens fotografija, kuri „kvies“ visus į svečius. „Be abejonės, namai turi turėti šeimininkus, tad tikimės, kad aš ir mano Mariam būsime jiems gerais šeimininkais, o mūsų bičiulis T.Ivanauskas, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele, čia užsuks dažnai, tarsi artimasis, trumpam išvykęs gyventi į svečią šalį”, – apie idėją pasakojo fotomenininkas. Pasak jo, svarbiausia, kad visiems užsukusiems būtų jauku ir įdomu, todėl įkūrėjai yra pasirengę atsižvelgti į lankytojų pastabas bei pasiūlymus.
Tiki tokios erdvės poreikiu sostinėje
Pasak T.Kazakevičiaus, sukurti tokio pobūdžio erdvę paskatino šitokios koncepcijos erdvių trūkumas Lietuvoje. „Jau senokai kiek pavydėjau matydamas panašias vietas kitose šalyse. Pas mus tokių nėra ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Norisi atviros, jaukios erdvės, o ne įprastinės galerijos. Tokiose erdvėse ir gimsta įdomiausios idėjos. Taip pat džiugina, kad įsikursime miesto centre, todėl ji bus lengvai pasiekiama beklaidžiojant po Vilniaus senamiestį. Labai tikime tokios erdvės poreikiu”, – detalizavo fotomenininkas.
Pirmoji paroda, kuri bus eksponuojama „Vilniaus fotografijos namuose“, skirta dvidešimtojo amžiaus Vilniaus vaizdams. Šiai parodai fotografijas siųsti kviečiami kiekvienas, kas tik turinti šio laikotarpio miesto nuotraukų. „Joje sąmoningai apsibrėžėme laikotarpį, idant išvengtume šiuolaikinių technologijų ir greitosios fotografijos formų. Norime pamatyti bei parodyti Vilniaus kismą eilinio miestiečio akimis”, – pasakojo jis.
Anot T.Kazakevičiaus, paroda bus neįprasta – joje bus naudojami projektoriai, kurie leis ekspoziciją nuolatos atnaujinti ir papildyti naujomis nuotraukomis. O pirmosios parodos idėja pasirinkta neatsitiktinai – pasak fotomenininko, savo veiklą norisi pradėti paroda, skirta miestui, kuriame ši erdvė ir atsiras.




