Svarbiausia – nuosekliai stebėti svorio kaitą ir suvokti, kurioje vietoje esame dabar. Svoris yra vienas lengviausiai sekamų rodiklių, galinčių padėti laiku pastebėti, kada organizme pradeda vykti nepageidaujami pokyčiai ir kada jau verta atkreipti dėmesį į savo sveikatą.
„Bendrai tikriausiai nebus vieno taško ar vieno amžiaus, kada mes privalėtume susirūpinti savo svoriu. Tikslas – stebėti svorio kaitą, nes tai yra vienas iš tų labiau apčiuopiamų ir, mano akimis, lengvai sekamų rodiklių, kuris gali pasakyti, kiek esame sveiki. Todėl sekti savo svorį reikia visada arba bent jau žinoti, „kur mes esame“, nes ilgainiui tai padeda pamatyti/apsispręsti, kada jau reikia susirūpinti“, – teigia E.Grišinas.
Savo situaciją įvertinę KMI lengvai apskaičiuosite tinklalapyje manosvoris.lt.
Kalbant apie svorio augimą, gydytojas akcentuoja, kad tai nėra vien tik per didelio kalorijų kiekio pasekmė. Mūsų smegenyse veikia skirtingi mechanizmai – vieni atsakingi už energijos poreikį, kiti – už norą valgyti net ir tuomet, kai fiziškai jau esame pavalgę.
„Čia yra sudėtingas dalykas, tačiau jame ir yra visas pačios nutukimo ligos paaiškinimas. Nėra vieno mechanizmo, kuris būtų nutukimo „vedlys“. Mūsų smegenyse yra du centrai: vienas atsakingas už „kuro“ kiekį ir reguoja į tai, kiek mes suvalgome, o kitas – į tą mūsų „noriu“, kur pavalgome, bet dar kažko norisi.
Ką mes pastebime, kad dėl neurobiologinio sutrikimo tas antrasis pradeda dominuoti, todėl nepaisant to, ar būname pavalgę, ar nepavalgę, – vis kažko norime dar. Tada viskas persipina su hormonais, kurie išsiskiria žarnyne, riebaliniame audinyje, o šio didžiulio sąmyšio, pačios nutukimo ligos, dažniausiai negalime išspręsti vienu veiksmu. Ne visada užtenka mažiau valgyti, o ir tai padaryti būna sunkiau, tad sustabdyti riebalinio audinio didėjimą tampa sudėtingiau“, – paaiškina specialistas.
Kiek iš tiesų antsvoris susijęs su valios trūkumu?
Antsvoris neturėtų būti vertinamas tik kaip valios stokos pasekmė. Prie jo prisideda visa eilė veiksnių – nuo vaikystėje susiformavusių įpročių ir aplinkos iki sveikatos sutrikimų ar vartojamų vaistų. Pasak gydytojo, nors valia yra svarbi bet kurios svorio metimo kelionės dalis, ne mažiau reikšmingas ir požiūris: kai mityba, judėjimas ir savijauta tampa ne bausme, o rūpesčio savimi forma, pats procesas tampa lengvesnis.
„Valios trūkumas – tik viena iš sudedamųjų dalių. Priežasčių gali būti kur kas daugiau, todėl privalome vertinti visą žmogaus gyvenimo būdą, nes mes žinome, kad prie svorio augimo prisideda ne tik įpročiai, bet ir mūsų praeitis – kaip mes užaugome – aplinka, kuri mus supo, daranti labai didelį poveikį vėlesniems veiksmams. Dar prisideda galimi sveikatos sutrikimai, kurie taip pat gali daryti įtaką tiek dėl, pavyzdžiui, kokių nors vaistų vartojimo, tiek savo tiesioginiu poveikiu organizmui ir, dažnai, svorio didėjimui“, – akcentuoja jis.
„Žinoma, valia tikrai susijusi su svorio metimo klausimais, nes prieš bet kokią svorio metimo kelionę valios privalome turėti. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, bet manau, kad svorio metimo kelione privalome džiaugtis – t.y. pasidžiaugti, kad einate sportuoti, kad sveikai valgote: juk tai reiškia, kad jums rūpi jūsų sveikata, galbūt netgi norite būti pavyzdžiu kitiems. Kai atrasite tokią mitybą – o tą tikrai galima padayti – svorio metimo kelionė nebus tokia sunki kaip daugeliui žmonių atrodo“, – šypteli pridurdamas.
Kaip veikia svorio mažinimui skirti vaistai?
Šiuolaikinė medicina taip pat siūlo ir farmakologinius sprendimus, kurie padeda spręsti nutukimo ligą kompleksiškai.
„Jeigu kalbėsime apie naujausius vaistus svorio mažinimui, jie veikia per kelis mechanizmus: pirmas dalykas – būtent tuos centrus smegenyse, kurie atsakingi už tą „noriu“. Juos paslopina, todėl jaučiamės sotesni ir ne tiek daug galvojame apie maistą. Kitas dalykas – jie prisideda prie virškinamojo trakto motorikos ir šiek tiek ją sulėtina, kas priveda prie to, kad maistas ilgiau būna virškinamajame trakte, todėl ilgesnį laiką jaučiamės sotesni.
Tačiau yra ir ne tokių akivaizdžiai pastebimų dalykų: prisideda prie gliukozės kontrolės, pagerina kasos funkciją, kas galiausiai daro įtaką ir mūsų elgsenai, net emocijoms, taip pat kaip mes matome maistą, kaip jį priimame, kaip jo norime“, – paaiškina E.Grišinas.
Pasak gydytojo, nutukimas – tai liga, reikalaujanti plataus požiūrio, individualaus vertinimo ir ilgalaikių sprendimų. Tik suprasdami, kas iš tiesų vyksta mūsų organizme, galime atsisakyti kaltinimų sau ir pradėti judėti link tvaresnės, sveikesnės kasdienybės.
„Kaip jau minėjau, nutukimas yra liga, veikianti daugelį organų, tad nutukimą gydantys vaistai ne tik gali padėti siekti svorio mažinimo tikslų, bet to pasekoje gali būti pastebimas geresnis širdies ir kraujagyslių, inkstų, metabolizmo sistemų ir bendrai organų funkcionavimas.“
Gydytojas pasakoja, kad vienas iš dažniausių pacientų užduodamų klausimų yra tas, kad ar gali nutukimu sergantis žmogus vartoti tuos pačius vaistus, kuriuos vartoja ir antro tipo cukriniu diabetu sergantis.
„Pastebėkime, kad labai dažnai antro tipo cukrinis diabetas eina kartu su nutukimu, ir pačios medžiagų apykaitos sutrikimo priežastys yra labai panašios, todėl gydydami tais pačiais vaistais neretai galime vienu šūviu nušauti du zuikius, todėl bijoti, kad vaistai skiriami galbūt ne pagal paskirtį, nereikėtų, nes su ta pačia veikliąja medžiaga galime gydyti tiek nutukimą, tiek gretutines ar kartu einančias ligas, kaip pavyzdžiui, antro tipo cukrinį diabetą“, – paaiškina specialistas.
Laidą šia tema kviečiame žiūrėti čia:
