Kaip galvojate, kada pradedame senti? Pasak V.Dirsės, senėjimas, remiantis tyrimais, labiausiai pasireiškia 40 ir 60 gyvenimo metais. Vadinasi, tai yra du svarbūs etapai, kai galime pajusti pirmuosius požymius.
„Nebūtina laukti, kol jums sueis keturiasdešimt, kad imtumėtės pokyčių – galima jau anksčiau išsimatuoti biologinius parametrus, galbūt jau jūsų senėjimas paspartėjęs ir reikėtų imtis priemonių jį suvaldyti. Lietuvoje mes turime didžiausią privačią duomenų bazę, kur tyrinėjame 900 žmonių ir senėjimo markerius – telomerų ilgį ir NAD molekules. Turime įvairiausių įžvalgų apie tai, kas gali lemti spartų senėjimą ir atvirkščiai, atjauninimą. Tad reikia į tai žvelgti kompleksiškai“, – sako V.Dirsė.
Kas stabdo senėjimą?
Streso valdymas, miegas, sportas ir mityba – visa tai yra tvirtas pagrindas, ant kurio stovi ilgaamžiškumas.
„Anksčiau buvo manoma, kad reikia 8 valandų miego, tačiau naujausias tyrimas, paskelbtas prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ skelbia visai kitas gaires. Buvo tiriama pusė milijono asmenų ir analizuojama, kokia miego trukmė idealiausia biologiniam amžiui atjauninti. Įdomu tai, kad optimali trukmė buvo nuo 6,8 iki 7,4 val. Vadinasi, skaičiai keičiasi. Aš sakyčiau, kad miegas yra pirmoje vietoje siekiantiems išsaugoti jaunystę“, – dalinasi pašnekovas.
„Tyrime buvo parodyta ir tai, kad jeigu miego trukmė per trumpa, tai didina mirtingumą iki 40 proc. Tačiau mėgstantys pamiegoti neturėtų apsidžiaugti, nes jiems galioja tas pats, rizika išauga iki 30–50 proc.“, – aiškina mokslininkas.
Jis priduria, kad šiandien galime pasimatuoti miego parametrus, o jie išties svarbūs. Ypač – gilaus miego fazė – jos mums reikia bent nuo 1,5 iki 2 val., kad smegenys pailsėtų. „Yra kas pasiekia vos 30–40 minučių, vadinasi, nepailsi. Reikia siekti kuo ilgesnio laiko, todėl siūlau atkreipti dėmesį į šiuos parametrus. Kartais žmonės nustemba pamatę, kiek mažai jie išmiega gilioje miego fazėje. Jeigu skaičiai nedžiugina, reikia koreguoti juos atsižvelgiant į situaciją. Tai gali apimti miego higieną, gyvenseną, papildus, mėlynosios šviesos vengimą ir pan.“, – dalinasi specialistas.
Toliau jis mini stresą, kuris iš esmės nėra žalingas, nes skatina mus prisitaikyti prie aplinkos ir ieškoti sprendimų, tačiau tapęs lėtiniu ir nekontroliuojamu paveikia visą mūsų savijautą, gali išprovokuoti ligas ir lėtinius uždegimus, vadinasi, ir senėjimą bei didesnį biologinį amžių.
Jėgos treniruotės – ne išsigalvojimas
Kalbėdamas apie sportą, V. Dirsė sako, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną kartelė nusileido iki 7–8 tūkst. To užtenka, kad būtų pasiekta teigiama įtaka sveikatai. Tačiau apskritai reikia stengtis judėti kasdien ir įtraukti į rutiną jėgos treniruotes.
„Šios treniruotės tikrai padeda ilgaamžiškumui, kadangi sarkopenija – su amžiumi pasireiškiantis raumenų nykimas, turi įtakos mūsų savijautai, didėja traumų, kritimų tikimybė ir pan. Jėgos pratimai yra vienintelė priemonė, galinti padėti pristabdyti šį procesą. Tačiau nepamirškite ir ištvermės pratimų – juos puiku derinti su jėgos pratimais. Siūlau atlikti VO2Max tyrimą, kad žinotumėte, kaip sportuoti tinkamai, pasiektumėte geriausią efektą. Kai turi inovatyvesnį rodiklį, gali gauti geresnį rezultatą ir nepersisportuoti. Geriausia pasitarti su specialistais ir apskritai judėti kasdien. Nebūtina bėgti maratonus, tačiau vaikščioti kasdien galima“, – pataria V.Dirsė.
Įdomu tai, kad netgi yra ištirta, kurios sporto šakos yra pačios geriausios puoselėti ilgaamžiškumą. Fenomenas tame, kad tai yra visi sportai su raketėmis – badmintonas, padelis, tenisas ir pan. ir jie gali pridėti net 12 metų kokybiško gyvenimo. Tai gali būti susiję su tuo, kad toks sportas skatina bendravimą, socialinius ryšius, asmuo daug juda erdvėje skirtingomis kryptimis, patiria teigiamą apkrovą smegenims, nes reikia greitai reaguoti.
„Socialiniai ryšiai ir bendravimas labai svarbūs ilgaamžiškumui, tai veiksnys, kuris užima pirmaujančias pozicijas. Mėlynosios zonose, kur yra daugiausiai šimtamečių, taip pat vyrauja bendruomeniškumas, gyvenimas šeimose, vakarienės kartu. Todėl palaikyti kontaktą svarbu. Įrodyta, kad vienatvė vyresniame amžiuje gali veikti netgi žalingiau nei pats rūkymas. Optimistai gyvena 11 proc. ilgiau“, – sako pašnekovas.
Ar papildai padės gyventi ilgiau?
Ilgaamžiškumo papildų dabar tikrai gausu, atsirinkti ne taip paprasta, o ir kyla klausimas, ar tikrai bus naudinga? V.Dirsė sako, kad stebuklingos piliulės, padėsiančios gyventi ilgiau kol kas nėra išrasta.
„Tačiau ilgaamžiškumo papildai yra intensyviai tyrinėjami. Šiuo metu populiariausias nikotinamido mononukleotidas – žinomas kaip NMN. Jo tyrimai rezultatai su žmonėmis yra labai neblogi, todėl tai teikia viltį. Tačiau nereikėtų pulti stačia galva – papildus skambiai reklamuoja įvairūs influenceriai, todėl reikėtų pasitarti su specialistais, gydytojais, atlikti tyrimus ir tada priimti sprendimus, ką vartoti. Mokslas juda į priekį ir tai yra puiku“, – dalinasi mokslininkas ir priduria, kad jis pats kasdien vartoja omega-3 ir magnį.
Mityba – ką valgyti ir ko ne?
Mityba, pasak V.Dirsės, yra sudėtingiausias aspektas ilgaamžiškume, nes atlikti tyrimus yra ne taip paprasta technine prasme. Tačiau ką šiuo metu atskleidžia tyrimai? Protarpinis badavimas ir Viduržemio jūros dieta duoda geriausius rezultatus bei aktyvuoja ilgaamžiškumo genus.
„Tai, žinoma, reikėtų patikrinti su žmonėmis, tačiau Mėlynosiose zonose gyvenantys ilgaamžiai renkasi žuvį, alyvuogių aliejų, daržoves, vaisius, riešutus, fermentuotus pieno produktus“, – sako V.Dirsė ir priduria, kad mitybos gairės labai dažnai keičiasi, todėl kaip maitintis daugeliui kelia klausimų.
Vengti jis pataria tų produktų, kur gausu cukraus, druskos ir apskritai perdirbto maisto.
Kur dingsta motyvacija?
Atrodo, taisykles, kas mus veda į ilgaamžiškumą žinome, tačiau laikytis taisyklių atrodo neįmanoma misija. Kodėl taip nutinka? „Mes norime eiti lengviausiu keliu, pasiekti greito rezultato, tačiau reikia susitaikyti, kad tvaraus rezultato nebus. Užsiimti prevencija reikia jau nuo jaunų dienų, tad tam reikalinga edukacija, kurios trūksta. Kai manęs klausia, nuo ko pradėti puoselėti ilgaamžiškumą, atsakau paprastai – tai, ką jau žinome: streso kontrolė, miegas, mityba, sportas ir pasitarti su specialistais, ką jie siūlo pagal dabartines gaires. Kai susidėliojate tokią gyvensenos bazę ir manote, kad dar kažko trūksta, tik tada galite eiti giliau – kalbu apie papildus ar terapijas pasitariant su specialistais. Tikslo nepasieksite, jeigu miegate ir maitinatės blogai, bet geriate papildus“, – sako V.Dirsė.
Jis dalinasi, kad birželio 9 buvo labai svarbi diena ilgaamžiškumo moksle, nes žmogui pirmą kartą suleista injekcija, kuri turėtų atjauninti akies srities ląsteles. „Mano spėjimu, tai gali būti tas revoliucinis etapas, kai nuėję pas gydytoją galėsime paprašyti, kad mums suleistų tokį preparatą ir atjauninti. Dabar teigiama, kad nuo akių srities planuojama pereiti prie odos, sąnarių, kaulų. Šios inovacijos gali dar kitaip pakeisti požiūrį į ilgaamžiškumą“, – sako mokslininkas.
Jis priduria, kad mokslininkai diskutuoja, kad ateityje žmonės gyvens 120 metų, gal net ir iki 150 metų. Svarbu paminėti, kad esmė ne tik metų skaičius, bet ir paties gyvenimo kokybė, ko ir siekiama. „Manau, kad 120 metų yra tikrai realu, o ar bus daugiau, pamatysime“, – kalba V.Dirsė.
