Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas dr. Vaidas Dirsė įsitikinęs, kad pakeitus įpročius, lietuviai galėtų gyventi 10 kokybiškų metų ilgiau, rašoma vaistinių tinklo pranešime žiniasklaidai.
NSI sudaro trys rodikliai: fizinės sveikatos indeksas (64,2), emocinės sveikatos indeksas (61,5) ir gyventojų laimės indeksas (66,0). Visi jie atskleidžia tik vidutinišką savijautą. Pasak farmacinės veiklos vadovės Eglės Laskauskaitės, šie skaičiai nėra katastrofa, tačiau jie aiškiai rodo, kad didelė visuomenės dalis gyvena „pilkojoje zonoje“ – neblogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.
„Šiandien matome, kad Lietuvos gyventojų savijauta yra vidutinė, tačiau tai nereiškia, kad situacija turi tokia ir likti. Atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidžia ne tik dabartinę būklę, bet ir labai aiškiai parodo sritis, kuriose net nedideli pokyčiai galėtų reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę. Juk svarbu ne tik gyventi ilgiau. Svarbu, kiek metų gyvename gerai – išliekame aktyvūs, energingi, emociškai stiprūs ir patenkinti savo kasdienybe“, – sako E. Laskauskaitė.
Vis dėlto, pasak dr. V. Dirsės, viena didžiausių kliūčių geresnei savijautai – tai klaidingi įsitikinimai, kuriais vis dar vadovaujamės kasdien. Jie dažnai skamba kaip nekalti pasiteisinimai, tačiau ilgainiui gali „pavogti“ kokybiškus gyvenimo metus.
1 mitas – „tokia mano genetika“
Nors genai turi įtakos sveikatai ir gyvenimo trukmei, jų reikšmė dažnai pervertinama. Pasak genetiko, tik apie 20–25 proc. gyvenimo trukmės priklauso nuo genetikos, o likusią dalį lemia gyvensena ir aplinkos veiksniai.
„Dažnai frazė „tokia mano genetika“ tampa patogiu paaiškinimu, kodėl jaučiamės prastai, turime antsvorio, aukštą kraujospūdį ar mažai energijos. Tačiau genetika nėra nuosprendis. Ji gali suteikti tam tikrą startinę poziciją, bet tai, kaip gyvename kasdien, ir lemia galutinį rezultatą“, – sako dr. V. Dirsė.
2 mitas – „būtina kasdien nueiti po 10 tūkst. žingsnių“
Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, pats skaičius yra viso labo rinkodarinis triukas. 10 tūkst. žingsnių riba išpopuliarėjo Japonijoje dar 1965 m., pradėjus pardavinėti pirmąjį žingsniamatį „Manpo-kei“, kurio pavadinimas reiškė „10 tūkstančių žingsnių matuoklis“.
„Mokslas teigia ką kita. Harvardo tyrimai rodo, kad didžiausias šuolis sveikatos rodikliuose įvyksta pasiekus 7–8 tūkst. žingsnių per dieną. Viršijus 8 tūkst. žingsnių, papildoma nauda ilgaamžiškumui stabilizuojasi. Tačiau vis dėlto svarbiausia ne kiek žingsnių nuėjote, o koks buvo jūsų tempas, pulsas, krūvis. 5 tūkst. žingsnių greitu tempu yra geriau nei 10 tūkst. lėtai“, – aiškina dr. V. Dirsė.
3 mitas – „8 valandos miego tinka visiems“
Medicinos mokslų daktaras pabrėžia, kad tai – tik vidurkis, o ne taisyklė. Daugumai suaugusiųjų reikia 7–9 valandų miego, tačiau individualūs poreikiai gali skirtis. „Pavyzdžiui, egzistuoja genetinė variacija (DEC2 genas), leidžianti kai kuriems žmonėms visiškai atsistatyti per 6 val., o kitiems būtinai reikia 9. Nėra vienos taisyklės, o ir vien miego trukmė dar nieko negarantuoja. Geriau 7 valandos kokybiško miego visiškoje tamsoje ir vėsumoje nei 8 valandos su fone įjungtu televizoriumi“, – teigia dr. V. Dirsė.
NSI tyrimo duomenys rodo, kad miego kokybė Lietuvoje yra viena ryškiausių savijautos problemų. Tik 29 proc. šalies gyventojų miega 7–9 valandas, lengvai užmiega ir ryte jaučiasi pailsėję. Tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės kasdien susiduria su nepakankamo ar nekokybiško miego pasekmėmis.
4 mitas – „tam tikrame amžiuje kažką keisti jau per vėlu“
Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, moksliniai duomenys rodo priešingai: žmogaus organizmas išlaiko gebėjimą adaptuotis gerokai ilgiau, nei įprasta manyti.
„Tyrimai rodo, kad net ir vėlesniame amžiuje pradėjus reguliariai sportuoti, mirtingumo rizika gali sumažėti 30–40 proc. O sveikesnė mityba gali mažinti lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką“, – aiškina dr. V. Dirsė.
Visų pokyčių taisyklė paprasta – žinios ir nuoseklumas
Ekspertai pabrėžia, kad geresnę savijautą kuria žinios, nuoseklumas ir gebėjimas laiku pastebėti, kas vyksta organizme. Nors apie ilgaamžiškumą kalbame vis daugiau, tačiau NSI tyrimas rodo, kad pažangesni sveikatos stebėjimo būdai Lietuvoje vis dar lieka nišiniai.
NSI duomenimis, išmaniuosius įrenginius sveikatai stebėti naudoja vos 12 proc., o profilaktiškai sveikatą tikrinasi tik 44 proc. gyventojų. Beveik 6 iš 10 lietuvių vartoja maisto papildus, tačiau tik 26 proc. jaučia akivaizdų poveikį – pasak ekspertų, pasirinkimas dažnai grindžiamas mada, o ne individualiais sveikatos duomenimis. Net 92 proc. nėra net girdėję apie biologinio amžiaus vertinimą, kurį ilgaamžiškumo mokslininkai laiko vienu svarbiausių sveikatos indikatorių.
Būtent biologinio amžiaus samprata primena, kad žmogaus sveikatą apibūdina ne vien chronologinis amžius. Šiuo metu Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė siekia 77,5 metų. Tikslas turėtų būti ne statistiškai pailginti gyvenimą 10 metų, o prailginti tą jo dalį, kurią gyvename kokybiškai.
