Kol dauguma mūsų tokiu režimu vos išsilaikytume ant kojų, šie žmonės pabunda žvalūs ir kupini energijos. Neseniai mokslininkai rado genus, susijusius su vadinamuoju „trumpo miego sindromu“, ir tiki, kad šis atradimas gali padėti kuriant naujus nemigos bei miego apnėjos gydymo būdus, rašo „Daily Mail“.
„Mūsų kūnas net ir miegant dirba – šalina toksinus, taiso pažeidimus. Tyrimai rodo, kad šių žmonių organizmas visas tas funkcijas atlieka greičiau ir efektyviau“, – sako tyrimo bendraautorė, neurobiologijos profesorė Ying-Hui Fu iš Kalifornijos universiteto San Franciske.
Profesorė ir jos komanda nuo 2000-ųjų tiria „trumpamiegių" genus. Jiems pavyko nustatyti penkias mutacijas keturiuose genuose, galinčias lemti šį gebėjimą. Vienas jų – atsakingas už cirkadinį ritmą, reguliuojantį mūsų miego ir būdravimo ciklą.
Naujausiame tyrime nustatyta SIK3 geno mutacija, susijusi su baltymu, perduodančiu cheminius signalus ir keičiantį kitų baltymų funkcijas. Pelės, kurioms buvo įvesta ši mutacija, miegojo kiek trumpiau nei įprastai – vidutiniškai pusvalandžiu mažiau.
Kas yra „trumpo miego sindromas“?
Trumpas miegas (angl. Short Sleeper Syndrome) – tai būsena, kai žmogui pakanka mažiau nei 4–6 valandų miego per parą be neigiamų pasekmių sveikatai. Jau žinoma, kad kai kurie gali puikiai funkcionuoti net po 3 valandų miego. Jie pabunda žvalūs, nereikia ilgesnio miego savaitgaliais ar dienos snaudulių.
Tokios asmenybės kaip Winstonas Churchillis ar Margaret Thatcher, garsėjo gebėjimu gyventi ir užimti atsakingas pareigas miegodamos vos kelias valandas per parą.
Tačiau mokslininkai perspėja – jie yra išimtis, daugumai toks gyvenimo būdas gali būti pavojingas. 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie būdami 50-ies miegodavo mažiau nei 5 valandas, turėjo 20 proc. didesnę riziką susirgti bent viena lėtine liga, tokia kaip II tipo diabetas, širdies ligos ar demencija.
Tyrėjai pabrėžia – nors genetinės mutacijos padeda suprasti miego mechanizmus, sąmoningai trumpinti miego trukmę be priežasties nerekomenduojama.
