Dirbame patalpose, pramogaujame, sportuojame jose. Šiais laikais, kai gyvenimas dažniausiai vyksta tarp keturių sienų, truputis saulės ir gryno oro tampa retenybe, nors turėtų būti priešingai – daugybė tyrimų rodo, kad buvimas lauke, ypač gamtoje, pagerina mūsų psichinę bei fizinę sveikatą, rašo „Stars Insider“.
Tačiau kas iš tikrųjų atsitinka jūsų kūnui, kai nustojate vaikščioti lauke?
Keičiasi nuotaika
Serotoninas, dar vadinamas geros savijautos chemine medžiaga, yra neuromediatorius. Jis atlieka svarbų nuotaikos stabilizatoriaus vaidmenį ir daro įtaką tam, kaip gerai jaučiamės.
Kembridžo universiteto tyrimo duomenimis, daug laiko praleisdami patalpose netenkame galimybės organizmui natūraliai pagaminti serotonino, o dėl jo ilgalaikio stygiaus galime patirti įvairių nuotaikos pokyčius. Kai kurie žmonės jausis depresyvesni, kitiems gali kilti agresija. Visa tai lemia cheminių medžiagų, reikalingų mūsų organizmui, disbalansas.
Nuovargis ir miego sutrikimai
Natūrali šviesa (ypač rytais) padeda reguliuoti cirkadinį ritmą, t.y. miego ir budrumo ciklą. Jei per retai būsite lauke, šis ciklas gali sutrikti. Būtent dėl to rytais keltis bus sunku, galite jaustis nepailsėję, net išmiegoję 8 ir daugiau valandų.
Natūrali šviesa skatina melatonino, hormono, atsakingo už miegą, gamybą. Jo gamyba natūraliai padidėja prieš miegą ir sumažėja pabudus. Jei dieną neišeinate į lauką, šis procesas sutrinka.
Ilgas valandas praleidžiant uždarose patalpose, kur jus veikia mėlyna šviesa, sklindanti iš elektroninių prietaisų (pvz., išmaniųjų telefonų, kompiuterio), melatonino kiekis gali sumažėti. Todėl jums bus sunku atsikelti ryte.
Dažnesni lėtiniai skausmai
Visi kenčiame nuo skausmų, nepriklausomai nuo to, kaip ir kur praleidžiame didžiąją dienos dalį. Tačiau nevaikščiojimas lauke reiškia, kad mažiau būname saulėje, taigi, ir natūraliai gaunamo vitamino D kiekis organizme mažėja.
Vitaminas D natūraliai gaminasi, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai. Mažas vitamino D kiekis siejamas su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant dažnesnius skausmus. 2003 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 93 proc. iš 150 dalyvių, kurie skundėsi lėtiniais skausmais, vitamino D kiekis buvo „labai mažas“.
Žarnyno problemos
Sveikas vitamino D kiekis iš tiesų yra svarbus ne tik lėtiniams skausmas valdyti. Jo trūkumas gali pasireikšti ne tik nemaloniais pojūčiais – gali nukentėti ir jūsų žarnyno sveikata. Tyrimai patvirtina, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su žarnyno uždegiminių ligų išsivystymu.
Gali prasidėti „patalpų karštinė“
Terminas „patalpų karštinė“ dažnai vartojamas apibūdinti įvairiems jausmams, kuriuos patiriame ilgą laiką praleidę uždaroje erdvėje. Šios būsenos simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens. Visgi yra keletas bendrų. Tai nuobodulys, susijaudinimas ir bendras nepasitenkinimas. Taigi, jei pajutote nepaaiškinamą susijaudinimą ar kitus jums nebūdingus pojūčius, pagalvokite, kada paskutinį kartą buvote išėjęs pasivaikščioti?
Alergijos
Alergijos šių laikų žmones kamuoja taip dažnai, kad turbūt sunku būtų rasti jų neturintį. Nors to priežasčių daug (aplinkos tarša, maisto produktų kokybė ir t.t.), mokslininkai mano, kad viena iš priežasčių yra ir tai, kad mes ne taip dažnai išeiname į lauką.
Tai, vėlgi, iš dalies susiję su vitaminu D: manoma, kad jis aktyvina ląsteles, padedančias sumažinti alerginių reakcijų stiprumą. Taigi, atrodo, kad išėjimas į lauką iš tikrųjų gali būti naudingas, kai kalbama apie alergijos valdymą.
Stresas
Daugelis iš mūsų linkę užsidaryti namuose, kai esame pavargę ir įsitempę. Tuo metu, kai jaučiamės silpni ir pažeidžiami, ieškome jaukumo namuose ir vengiame išorinio pasaulio. Tačiau, pasirodo, išeiti už namų durų yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pagerintumėte psichinę savijautą ir sumažintumėte patiriamo streso lygį.
„Gamtos garsai, tekstūros, šviesa ir kvapai natūraliai skatina smegenis sulėtinti tempą“, – aiškina psichoterapeutas Owenas O'Kane'as ir priduria: „Be to, lauke padidėja serotonino ir dopamino kiekis. Tai geros savijautos hormonai, padedantys jaustis ramesniems ir laimingesniems.“
Vėžio rizika
Pernelyg dažnas buvimas saulėje be apsaugos priemonių gali sukelti odos vėžį. Ir atvirkščiai – per mažas saulės spindulių kiekis didina riziką susirgti kitų rūšių vėžiu.
Commonwealth medicinos koledžo mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad trijų ketvirtadalių įvairių rūšių vėžiu sergančių pacientų vitamino D kiekis buvo mažas. Žinoma, tai – ne vienintelis veiksnys, lemiantis onkologinius susirgimus, tačiau būtent jį mes patys galime valdyti.
Atminties sutrikimai
Su amžiumi prarandame kai kurias pažintines funkcijas, įskaitant atmintį. Laimei, yra būdų, kaip lavinti ir gerinti atmintį bei išlaikyti sveikas smegenis senstant. Ir spėkite ką. Vienas iš jų – eiti į lauką.
2008 m. Mičigano universitete atliktas tyrimas parodė, kad kasdienis pasivaikščiojimas gamtoje pagerino trumpalaikę tyrimo dalyvių atmintį beveik 20 proc.
Depresija
Pasak klinikinės psichologės Stephanie J. Wong, per ilgai būnant patalpose „gali turėti įtakos depresijos simptomams.“
„Nors gali atrodyti, kad jaučiant depresijos simptomus leisti laiką lovoje, susisukus į antklodę, yra geriausias būdas išbūti, tai darant ilgą laiką gali sumažėti motyvacija užsiimti kita veikla“, – aiškino S.J.Wong.
Kitų ligų rizika
Praleidžiant daug laiko patalpose greičiausiai daugiau laiko ir sėdite nei judate. O tai siejama su tokių sveikatos problemų kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos ir diabetas didesne rizika.
Be to, būdami patalpoje greičiausiai dažniau valgote. „Yra įtikinamų įrodymų, kad kuo daugiau suaugusieji žiūri televizorių, tuo didesnė tikimybė, kad jie priaugs svorio, turės antsvorio ar bus nutukę“, – sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos sveikatos stiprinimo ir komunikacijos direktorė Lilian Cheung.
