Sekite 15min Google
Kava vos prabudus – labiau įprotis nei būtinybė
Pasak vaistininkės, noras iškart pabudus išgerti kavos dažniausiai susiformuoja palaipsniui.
„Kava veikia kaip psichoaktyvi medžiaga, o organizmas greitai pajunta jos suteikiamą budrumą ir energijos pliūpsnį, ypač kai trūksta miego. Tačiau tai nėra staiga atsirandantis organizmo poreikis – tai ilgainiui susiformavęs įprotis, kurį galima pakeisti, jei žmogus to nori“, – sako I. Norkienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad po nakties organizmui pirmiausia reikia atkurti skysčių balansą. Miegant vandens netenkama kvėpuojant, prakaituojant ir vykstant kitiems natūraliems organizmo procesams.
Todėl, anot vaistininkės, kava vos prabudus, ypač geriama tuščiu skrandžiu, nėra pats geriausias pasirinkimas.
Apie tai, ar organizmui pakanka skysčių, galima spręsti ir iš kai kurių paprastų požymių. Ryte šlapimas natūraliai būna tamsesnis ir labiau koncentruotas, tačiau dieną, vartojant pakankamai skysčių, jis turėtų tapti šviesiai gelsvas.
„Jeigu šlapimas išlieka tamsus ir koncentruotas, tai gali būti vienas požymių, kad skysčių vartojama per mažai. Apie jų trūkumą taip pat gali signalizuoti burnos sausumas, lūpų tempimo pojūtis, kartais – galvos skausmas“, – aiškina vaistininkė.
Kava tuščiu skrandžiu tinka ne visiems
Dar viena priežastis neskubėti kavos gerti vos atsikėlus – jautresnis virškinimo traktas.
I. Norkienė pastebi, kad vis daugiau žmonių skundžiasi gastroezofaginio refliukso simptomais, o kava kai kuriems juos gali sustiprinti, nes skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.
„Jeigu žmogaus virškinimo traktas jautresnis, gali atsirasti nemalonus gumulo gerklėje pojūtis, kosulys ar užkimimas. Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį, ar simptomai nėra susiję ir su rytine kava, ypač jei ji geriama nevalgius“, – sako specialistė.
Tai nereiškia, kad kavos reikia visiškai atsisakyti. Pasak jos, daug svarbiau pakeisti rytinių ritualų eiliškumą ir pirmiausia organizmui pasiūlyti vandens.
Dieną siūlo pradėti stikline vandens
Vaistininkė pataria atsikėlus išgerti stiklinę vandens. Jis gali būti kambario temperatūros ar šiltas – svarbiausia, kad būtų malonu jį gerti.
„Šiltas vanduo gali maloniai pažadinti virškinimo sistemą, o reguliarus skysčių vartojimas svarbus ir normaliai žarnyno veiklai“, – aiškina I. Norkienė.
Jeigu paprastas vanduo nevilioja, jį galima paskaninti citrina, mėtų lapeliais ar agurko griežinėliu. Vis dėlto specialistė ragina tokiems priedams nepriskirti stebuklingų savybių.
„Įsispaudę vieną citrinos riekelę tikrai negausime visos paros vitamino C normos. Be to, su rūgščiu vandeniu nereikėtų persistengti, nes rūgštis gali veikti dantų emalį“, – perspėja vaistininkė.
Elektrolitų ar papildomų druskų, anot jos, į kasdien geriamą vandenį daugumai žmonių dėti taip pat nereikia. Jie gali būti naudingi tada, jei intensyviai sportuojate, gausiai prakaituojate, po viduriavimo ar vėmimo.
Kasdienai geriausias pasirinkimas išlieka paprastas negazuotas vanduo.
Kaip rytinį kavos puodelį „pastumti“ į antrą vietą?
Pakeisti įprotį nebūtinai turi būti sudėtinga. Vaistininkė siūlo naują veiksmą susieti su tuo, ką kiekvieną rytą jau darome automatiškai.
Pavyzdžiui, vandens stiklinę galima išgerti iškart išsivalius dantis. Tuomet nereikia kiekvieną rytą iš naujo prisiminti, kad reikėtų atsigerti – naujasis įprotis prisijungia prie jau įsitvirtinusios rutinos.
Padėti gali ir mobiliosios programėlės ar priminimai telefone.
„Svarbu vandens negerti tik tada, kai vakare prisimename, kad visą dieną beveik negėrėme. Daug geriau jį gurkšnoti reguliariai visos dienos metu, o ne vienu kartu išgerti labai didelį kiekį“, – pabrėžia I. Norkienė.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia?
Vienos visiems tinkamos normos nėra. Dažnai orientaciniu dydžiu laikoma maždaug 30 ml skysčių kilogramui kūno svorio per parą, tačiau realus poreikis priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, mitybos ir sveikatos būklės.
Pavyzdžiui, fiziškai aktyviam, daugiau raumenų turinčiam suaugusiam vyrui vandens gali reikėti daugiau nei smulkesnio sudėjimo žmogui.
Nėštumo metu skysčių poreikis taip pat gali keistis. Vis dėlto, jeigu atsiranda ryškūs tinimai, sutrinka šlapimo išsiskyrimas ar yra širdies bei inkstų ligų, skysčių kiekį reikėtų aptarti su gydytoju.
„Vandens taip pat nereikia gerti kuo daugiau vien dėl to, kad jis naudingas. Per didelis jo kiekis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Viena pavojingų būklių – hiponatremija, kai kraujyje pernelyg sumažėja natrio koncentracija. Tad čia, kaip ir daug kur, galioja taisyklė – kas per daug, tas nesveika“, – pabrėžia vaistininkė.
Skysčių gauname ne tik iš vandens
Skaičiuojant per dieną gaunamus skysčius nereikia pamiršti ir maisto. Jų gauname iš žolelių arbatų, sriubų, vaisių ir daržovių – ypač arbūzų, agurkų, uogų.
Vis dėlto pagrindiniu gėrimu, pasak I. Norkienės, vertėtų laikyti vandenį.
Pakankamas skysčių kiekis svarbus visam organizmui – normaliai kraujotakai, virškinimui, inkstų veiklai, sąnariams, fiziniam darbingumui. Skysčių balansas svarbus ir odai, nes tinkamas jos drėkinimas padeda palaikyti elastingumą.
„Žinoma, vien vandens ilgam ir sveikam gyvenimui nepakanka. Tačiau jis yra vienas bazinių dalykų, be kurių organizmas tiesiog negali tinkamai funkcionuoti. Todėl labai paprastas pokytis – rytą pirmiausia išgerti vandens ir tik tada siekti kavos – gali tapti gera kasdiene rutina“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė.
