Kai ji „atgauna sąmonę“, ji nežino, ką pasakė ar padarė. Dviejų vaikų motina dalinosi, kad taip pat pamiršo išjungti viryklę ir nesąmoningai užvedė automobilį.
Šie sutrikimai yra dalis R. Lunos diagnozės: Alzheimerio ligos. Simptomai moteriai pasireiškė prieš dvejus metus, ir ji pradėjo lankytis pas psichiatrus dėl atminties sutrikimų, kuriuos iš pradžių priskyrė perimenopauzei arba savo ADHD. Rebecca taip pat daug metų kentėjo nuo priklausomybės alkoholiui – dabar ji jau 15 metų negeria. Ji mano, kad atminties sutrikimai gali būti priklausomybės pasekmės, rašoma „Daily Mail“.
Tik prieš devynis mėnesius, kai neurologas atliko dviejų valandų kognityvinį testą, kurio ji neišlaikė, ir išsamų MRT tyrimą, ji sužinojo tiesą. Kanadietė susitaikė su žinia, kad neurodegeneracinė liga atims iš jos laiką su vaikais, ir turėjo jiems paaiškinti, kad, atsižvelgiant į jos diagnozę, motina, kurią jie pažįsta, greičiausiai pradės nykti per kelerius metus.
R.Luna sakė: „Man labai sunku apie tai galvoti, nes aš nepripažįstu šios ligos. Todėl, kai mano smegenys sako: „Pažiūrėk į faktus“, kartais aš peržiūriu savo ligos dokumentus su visais moksliniais faktais – jie neatsirado iš niekur, tai nėra perimenopauzė. Turiu žiūrėti į tuos dalykus, kad tai taptų realu man pačiai, nes aš tiesiog mėgstu save apgaudinėti... Tai progresuojanti liga. Ją nustatė labai anksti, o tai yra nuostabu, bet nėra jokio gydymo.“
Moteris pastebėjo, kad per maždaug dvejus metus padaugėjo nerimą keliančių atvejų, kai ji negalėjo prisiminti, kaip atliko paprastas kasdienes užduotis.
Vieną dieną ji grįžo prie savo automobilio sporto klubo stovėjimo aikštelėje ir suprato, kad negali rasti raktų. Ji pažiūrėjo aplink automobilį, po juo ir net ant stogo, manydama, kad juos ten paliko, kaip anksčiau buvo palikusi kavą.
Tada ji suprato: automobilis buvo užvestas, o raktai buvo spynelėje. Ji jau buvo įsėdusi į automobilį ir jį užvedusi, bet to nepastebėjo.
„Mano automobilis visą laiką buvo užvestas. Aš visiškai pamiršau, kaip įsėdau ir jį užvedžiau“, – pasakojo ji „Yahoo!“.
Kitu atveju ji pradėjo virti kiaušinius ant viryklės, pamiršo apie tai ir išėjo iš namų maždaug pusvalandžiui. Kai galiausiai suprato, ką padarė, nubėgo namo ir rado virtuvę užpildytą dūmais.
Moters psichiatras atliko keletą kognityvinių testų, kuriuose žmonės turi prisiminti žodžius, pavadinti daiktus, vykdyti paprastus nurodymus arba nupiešti figūras. Gydytojai taip pat tikrino atmintį, kalbą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Ji neišlaikė nė vieno iš jų.
Prieš devynis mėnesius, kai ji kreipėsi į neurologą dėl specializuotos priežiūros, kad patvirtintų testų rezultatus, jai buvo atlikta išsamesnė testų serija, kuria buvo vertinama jos atmintis, dėmesys, kalba, mąstymas, vizualiniai-erdviniai įgūdžiai ir emocinė sveikata.
Kiekvienas neurologinio vertinimo testas turi savo balų sistemą, pagrįstą tuo, kas yra normalu asmens amžiui, o ne tik tuo, ar pacientas gavo aukštą ar žemą balą teste.
Galiausiai gydytojas peržiūri visus individualius testo rezultatus, kad pastebėtų tam tikrus dėsningumus, pavyzdžiui, neįprastai žemą atminties balą esant normaliam dėmesio ir kalbos įgūdžiams.
Tai padeda gydytojui pastebėti požymius, kad pacientas serga būtent Alzheimero liga, demencijos rūšimi, kurios pirmasis simptomas yra atminties sutrikimai. Atlikus papildomus tyrimus, buvo nustatyta anksti prasidedančios Alzheimerio ligos diagnozė
Po diagnozės R.Lunos šeima, įskaitant jos dukrą ir motiną, nepripažįsta ligos. „Maždaug prieš du mėnesius aš savo motinai nusiunčiau gydytojo klinikines pastabas, kuriose jis nurodė Alzheimerio ligą. Tada ji prarado savitvardą, nes, manau, ji netikėjo, kol nepamatė to popieriuje. Tai labai keista. Aš visą laiką juokauju apie tai, nes tokia esu. Man patinka viską vertinti lengvai ir su humoru. Man svarbu juokauti apie save, kad palaikyčiau aplinkinių nuotaiką, bet man tai taip pat reikalinga, nes situacija yra labai rimta. Galėčiau visiškai pasiduoti ir pasinerti į izoliaciją bei depresiją, bet aš to nenoriu“, – sakė Rebecca.
R.Luna sukūrė „TikTok“ paskyrą, kurioje savo 29 000 sekėjų informuoja apie savo simptomus, kasdienį gyvenimą ir dalijasi savipagalbos patarimais.
Ji rado bendruomenę šioje svetainėje ir daug naudingų patarimų iš žmonių, kurie komentaruose dalijasi panašiais diagnozėmis arba padeda artimiesiems susidoroti su liga.
Kai kurie iš geriausių patarimų, kuriuos ji išgirdo ir įgyvendino, yra namų tvarkos palaikymas, dainų, kurios padeda jai susigrąžinti save, grojaraščių sudarymas ir dienoraščio rašymas, „nes viena iš mano naujų savybių yra tai, kad aš nusiprausiu, o po dviejų valandų jaučiu, kad man reikia dar kartą nusiprausti“.
Ji pridūrė: „Jei esate artimas žmogus (sergančio Alzheimerio liga), mano patarimas yra susitikti su juo ten, kur jis yra. Man labai padėjo tai, kad savo partneriui nekeliu klausimų, o tik primenu ir tiesiog tikiu juo. Ir apkabinu jį. Sakau, kad myliu jį. Nes, jei esu visiškai sąžininga, man reikia mano šeimos apkabinimo.“
