Sekite 15min Google
Naujausias tyrimas atskleidė, kad vos kelios minutės sprinto (bėgimo ar važiavimo maksimaliu greičiu) gali būti naudingesnės širdžiai nei ilgos treniruotės, rašoma „Woman and home“.
Rokfelerio universiteto komanda stebėjo, kaip dalyvių kūnai reaguoja į nevienodo intensyvumo ir trukmės krūvį. Mokslininkai ėmė kraujo mėginius prieš pratimų pradžią, iškart po jų ir praėjus trims valandoms. Buvo lyginamos dvi grupės: vieni atliko šešis sprinto pratimus po 30 sekundžių, kiti – pusantros valandos vidutinio intensyvumo treniruotę ant dviračio.
Paaiškėjo, kad sprintai iškart po krūvio pakeitė beveik ketvirtadalį visų kraujyje matuotų baltymų. Palyginimui, po vidutinio intensyvumo treniruotės šis pokytis siekė vos 0,25 proc. Nors vidutinio intensyvumo treniruotės ant bėgimo takelio paveikė daugiau baltymų nei važiavimas dviračiu, rezultatas vis tiek gerokai atsiliko nuo trumpų ir greitų sprintų sesijos.
Žurnale „Cell Reports Medicine“ paskelbti rezultatai parodė, kad sprintai pakeitė daugiau nei 200 metabolitų (mažų molekulių, susidarančių medžiagų apykaitos metu) ir padidino svarbių baltymų kiekį. Šie baltymai yra atsakingi už kraujagyslių augimą, audinių atsinaujinimą bei hormonų signalų perdavimą organizme.
Ekspertai taip pat ištyrė, kaip žmogaus riebalų ląstelės reaguoja į kraują, paimtą po sprintų. Naudodamiesi 53000 dalyvių duomenimis, jie nustatė, kad pasikeitę baltymai yra tiesiogiai susiję su mažesne širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų (įskaitant 2 tipo diabetą) rizika. Vidutinio intensyvumo mankšta paveikė tik 3 su mažesne ligų rizika siejamus baltymus, o sprintai – net 32. Daugiau nei ketvirtadalis jų taip pat buvo susieti su lėtesniu biologiniu senėjimu.
„Labiausiai džiugina tai, kad vos kelios minutės intensyvaus sporto gali sukelti tokį stiprų molekulinį atsaką. Šį poveikį matome net po aštuonių savaičių treniruočių, o tai rodo, kad tokia reakcija nėra tiesiog organizmo kova su neįprastu stresu. Panašu, kad šie procesai yra neatsiejama intensyvaus sporto dalis“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Paul Cohen.
Tiesa, šis tyrimas buvo atliktas tik su vyrais, todėl autoriai pabrėžia, kad ateityje reikės išsiaiškinti, kaip tai veikia moteris ir mažiau fiziškai aktyvius žmones. Visgi gauti duomenys dar kartą įrodo, kad nebūtina sportuoti valandų valandas, norint pajusti naudą. Net trumpa, bet intensyvi mankšta duoda rezultatų – gerinant širdies sveikatą, svarbus kiekvienas žingsnis pastangų.
