Peršalimo sezonas įsibėgėjęs ir šiuo metu vien Vokietijoje yra palietęs apie septynis milijonus žmonių. Nenuostabu, kad daugelis bando stiprinti imunitetą brangiomis multivitaminų tabletėmis ar skysčiais – ypač kai reklama dažnai tai žada. Remiantis Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto apklausa, trečdalis vokiečių tokius preparatus vartoja bent kartą per savaitę, o kas šeštas – net kasdien.
„Kas vartoja dideles vitaminų dozes be realaus poreikio, rizikuoja perdozavimu ir nepageidaujamu poveikiu sveikatai“, – perspėja instituto prezidentas Andreas Hensel.
Imunologai taip pat nėra tokių preparatų šalininkai. „Iš esmės sveikiems žmonėms, kurie maitinasi subalansuotai, maisto papildų visai nereikia“, – sako imunologas Lotharas Rinkas iš RWTH Acheno universitetinės klinikos, cituojamas laikraščio „Berliner Morgenpost“. Jis įspėja nenaudoti papildų aklai, nežinant savo poreikio ar galimų trūkumų.
Pavojingos pasekmės
Iš tiesų tokie preparatai gali greitai sukelti tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų perdozavimą, nes jų jau gauname su maistu. Tai jokiu būdu nėra nepavojinga. Pasak instituto, kuris, remdamasis moksliniais duomenimis, nustato siūlomas didžiausias vitaminų ir mineralų dozes maisto papilduose, pavyzdžiui:
-
per didelis beta karotino kiekis rūkantiems gali padidinti plaučių vėžio riziką. Rekomenduojama paros dozė maisto papilduose – ne daugiau kaip 3,5 mg.
-
per didelis vitamino E kiekis vyrams nuo 55 metų gali padidinti prostatos vėžio riziką. Rekomenduojama paros dozė – 30 mg.
-
per didelis vitamino A kiekis nėščiosioms pirmosiomis savaitėmis gali pakenkti vaiko vystymuisi. Paros dozė – 0,4 mg.
-
per didelis geležies kiekis sveikiems suaugusiems vyrams, moterims po menopauzės ir žmonėms, sergantiems geležies kaupimo liga, gali būti žalingas. Galimas apsinuodijimas geležimi. Didžiausia paros dozė – 6 mg.
-
per didelis kalio kiekis gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą – vadinamąją hiperkalemiją. Ji gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Be to, per daug kalio gali lemti virškinimo trakto sutrikimus, raumenų silpnumą ir sumišimą. Didžiausia paros dozė – 500 mg.
Vitaminas D – išimtis
Pasak imunologo L.Rinko, vitaminas D yra išimtis: „Vokietija yra gerokai šiauriau, nei daugelis mano. Todėl ypač tamsiuoju metų laiku daugeliui žmonių trūksta vitamino D. Čia reikėtų imtis priemonių.“
Vitaminas D odoje gaminamas veikiant saulės šviesai, o mityba prie jo kiekio prisideda tik nedaug. Vitaminas D svarbus, nes atlieka daug funkcijų organizme. Jis, be kita ko, stiprina:
-
imuninę sistemą ir skatina gynybinių ląstelių gamybą,
-
kaulus,
-
raumenų vystymąsi,
-
hormonų reguliaciją.
Vis dėlto ir čia L.Rinkas perspėja dėl per didelio vartojimo: „Daugelis preparatų parduodami su dozėmis, gerokai viršijančiomis maksimaliai rekomenduojamą paros normą.“ Institutas visiems, norintiems vartoti vitaminą D, rekomenduoja rinktis maisto papildus iki 20 mikrogramų vitamino D per parą.
Didesnes dozes reikėtų vartoti tik prižiūrint gydytojui. Per didelis vitamino D kiekis gali padidinti kalcio koncentraciją kraujyje – vadinamąją hiperkalcemiją. Pasekmės gali būti:
-
nuovargis,
-
raumenų silpnumas,
-
vėmimas,
-
vidurių užkietėjimas,
-
net širdies ritmo sutrikimai ir kraujagyslių kalkėjimas.
Shutterstock nuotr./Maisto papildaiKaip natūraliai stiprinti imuninę sistemą
Norint natūraliai sustiprinti imunitetą, galima daug ką padaryti. Pasak Miuncheno klinikos, šie šeši patarimai padeda būti mažiau imliems infekcijoms:
-
Sveika mityba: Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių. Tai naudinga ir žarnynui, kuris labai svarbus imuninei sistemai, nes didelė dalis antikūnus gaminančių ląstelių yra būtent ten.
-
Valgykite aštriai: Čili pipiruose esantis kapsaicinas veikia antibakteriškai ir priešuždegimiškai, taip pat gerina gleivinių kraujotaką.
-
Gerkite pakankamai skysčių: Iki dviejų litrų per dieną. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kad gleivinės neišsausėtų.
-
Grynas oras ir saulė: Kadangi organizmui reikia vitamino D, mėlyna ir ultravioletinė šviesa didina T limfocitų, kovojančių su infekcijomis, aktyvumą. Bent tris kartus per dieną vėdinkite patalpas, kad šildymo sezono metu oras būtų drėgnesnis.
-
Reguliarus judėjimas: Bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu stimuliuoja imuninę sistemą, o per didelis fizinis krūvis gali pakenkti ir padidinti imlumą infekcijoms.
-
Venkite streso: Stresas daro organizmą imlesnį infekcijoms. Ilgalaikio streso metu organizmas gamina kortizolį, kuris slopina imuninę sistemą.
