Tyrimai rodo, kad šis alkoholio vartojimo įprotis daro didelę žalą smegenims – net ir praėjus daugeliui metų

Žurnale „Alcohol Clinical & Experimental Research“ paskelbtame tyrime nustatyta sąsaja tarp alkoholio vartojimo siekiant įveikti stresą trečiajame gyvenimo dešimtmetyje ir padidėjusios pažintinių funkcijų silpnėjimo rizikos sulaukus vidutinio amžiaus. Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad alkoholio pasitelkimas ankstyvame suaugusiųjų gyvenimo tarpsnyje keičia smegenų veiklos mechanizmus: suprastėja kognityvinis lankstumas, o vėliau gyvenime tampa sunkiau valdyti stresą.

„Šis alkoholio ir streso derinys iš tiesų lemia ilgalaikius smegenų neuroninių tinklų pokyčius“, – teigė dr. Elena Vazey, tyrimo bendraautorė, neurodegeneracinių smegenų ligų tyrėja ir Masačusetso universiteto Amherste docentė. Šis tyrimas turi tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, jis buvo atliktas su pelėmis. Visgi gydytojai teigia, kad gauti rezultatai kelia rimtą susirūpinimą dėl alkoholio vartojimo esant dideliam stresui. Štai kodėl, rašoma „Food & Wine“.

Ankstyvi įpročiai vartoti alkoholį patiriant stresą gali sudaryti sąlygas kognityvinių gebėjimų silpnėjimui

Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė pelėms, kurių smegenų neuronų grandinės yra panašios į žmonių. Kai kurioms pelėms jie pakartotinai davė gėrimo, kurio sudėtyje buvo etanolio, o vėliau paveikė jas etanolio garais ir privertė plaukti. (Plaukimas buvo skirtas sukelti stresinę situaciją.) Kitos, kontrolinėms grupėms priklausiusios pelės buvo veikiamos tik oro ir nepatyrė streso.

Praėjus trims mėnesiams, buvo įvertinta pelių būklė joms pasiekus amžių, atitinkantį vidurio amžių žmonėms. Tyrėjai nustatė, kad pelės, kurios anksčiau buvo veikiamos etanolio, vidutiniame amžiuje patirdamos stresą noriai vartojo alkoholį. Be to, joms sunkiai sekėsi įveikti labirinto užduotį.

Ištyrę pelių smegenis, mokslininkai aptiko sutrikimų smegenų srityje, vadinamoje locus coeruleus; šis pokytis siejamas su Alzheimerio liga ir kitais smegenų sutrikimais. Šioms pelėms taip pat nustatytas aukštesnis oksidacinio streso lygis – būklė, susijusi su padidėjusia rizika susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga, širdies ligos ir 2 tipo diabetas.

Šie rezultatai buvo būdingi būtent alkoholio ir streso deriniui. Kitaip tariant, pelėms, kurios vartojo tik alkoholį arba patyrė tik stresą, tokių pokyčių nepasireiškė. „Šie rezultatai leidžia geriau suprasti ilgalaikį lėtinio alkoholio vartojimo ir streso poveikį bei tai, kaip šie veiksniai gali paspartinti su amžiumi susijusį pažinimo funkcijų silpnėjimą“, – savo išvadose rašė tyrėjai.

Paslėptas pavojus smegenims, kylantis malšinant stresą alkoholiu

Atrodo, kad šis įprotis nuteikia smegenis ieškoti alkoholio patiriant stresą, net jei kurį laiką jo nevartojote. „Nors gyvūnai nustojo vartoti alkoholį, vien to nepakako padarytai žalai panaikinti“, – teigė E.Vazey. Nors tyrimas atliktas su pelėmis, ekspertai teigia, kad gauti rezultatai yra logiški.

„Alkoholio niekada nereikėtų vartoti bandant įveikti stresą, – sakė Anthony Robertsonas, Džordžo Vašingtono universiteto psichiatrijos ir psichikos sveikatos srities docentas. – Nuolatinis alkoholio vartojimas gali sukelti neurotoksinį poveikį smegenims, ypač ilgą laiką vartojant.“

Pasak A. Robertsono, didelė priklausomybė nuo alkoholio gali pažeisti neuronus bei smegenų baltąją medžiagą. „Tai gali lemti atminties sutrikimus, sunkumus sutelkiant dėmesį, problemas, planuojant veiksmus ir prisidėti prie bendro vykdomųjų funkcijų silpnėjimo“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, pasak Ohajo valstijos universiteto „Wexner“ medicinos centro Kognityvinių ir atminties sutrikimų centro medicinos direktoriaus ir neurologo dr. Douglaso Scharre’s, pagrindinė problema dažniausiai yra besaikis alkoholio vartojimas.

„Alkoholio vartojimas kartais gali sukelti ilgalaikių pažinimo funkcijų sutrikimų, jei jis vartojamas saikingai, bet nuolat – 20–30 ar daugiau metų – arba jei vartojami dideli kiekiai, – teigė jis. – Besaikis alkoholio vartojimas gali paveikti su atmintimi susijusius smegenų mechanizmus ir retais atvejais sukelti negrįžtamą žalą.“

Sveikesni būdai įveikti stresą (kurie iš tiesų veikia)

Jei pajutę didelę įtampą esate linkę griebtis alkoholio, nesate vieni – tačiau yra ir kitų būdų nusiraminti, kurie neturi ilgalaikių neigiamų pasekmių. Tikslas – ne visiškai pašalinti stresą (tai nerealu), o rasti tokių įveikos būdų, kurie kitą dieną leistų jaustis geriau. Štai keletas variantų, kuriuos verta išbandyti:

• Judėkite – kad ir trumpai. Greitas pasivaikščiojimas, trumpa treniruotė ar net tempimo pratimai gali padėti sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerinti nuotaiką.
• Susikurkite nusiraminimo ritualą. Pakeitę vakarinį gėrimą arbata, dušu ar keliomis minutėmis su knyga, duosite smegenims signalą, kad metas atsipalaiduoti.
• Išsikalbėkite. Skambutis artimam draugui ar pokalbis su patikimu žmogumi gali padėti įveikti stresą, o ne jį slopinti. Išbandykite struktūrizuotus streso mažinimo būdus. Tokios priemonės kaip terapija, paramos grupės ar sąmoningumo (angl. mindfulness) praktika ilgainiui gali duoti didesnį teigiamą poveikį, nei tikitės.
• Pakeiskite įprotį, o ne tik gėrimą. Jei tam tikru metu visada įsipilate taurę vyno, pabandykite šią rutiną pakeisti kita veikla – pavyzdžiui, pasivaikščiojimu.

Ar smegenys gali atsigauti po streso malšinimo alkoholiu? Verta paminėti, kad šiame tyrime buvo nagrinėjamas streso ir alkoholio poveikis pelėms, o ne žmonėms. Nors tyrime dalyvavusios pelės patirdamos stresą vėl pradėdavo vartoti alkoholį ir rodė ilgalaikės žalos požymius, ekspertai teigia, kad žmonėms poveikis gali būti kiek kitoks.

„Paprastai alkoholis gali būti laikomas toksinu, jei vartojamas per daug, – sakė D.Scharre'as. – Kaip ir bet kurio kito toksino atveju, nustojus jį vartoti, poveikis gali išnykti – ypač jei nebuvo padaryta negrįžtama žala nervų sistemai.“ Pasak jo, jei anksčiau stresui įveikti vartojote alkoholį, bet šio įpročio atsisakėte, smegenys dažniausiai atsistato. „Paprastai jums nekiltų pažinimo funkcijų silpnėjimo rizika“, – pridūrė D.Scharre'as.

Vis dėlto yra keletas niuansų. Jei intensyvus alkoholio vartojimas ankstyvame etape jau sukėlė aukštą kraujospūdį, 2 tipo diabetą ar pažinimo funkcijų sutrikimus, organizmui gali būti sunkiau atsigauti, teigė A.Robertsonas. „Kalbame ne apie vieną gėrimą, o apie kelis, – sakė E.Vazey. – Atrodo, kad didelis stresas skatina intensyviau vartoti alkoholį, ir atvirkščiai – ankstesnis intensyvus alkoholio vartojimas, regis, stiprina stresą.“

Svarbiausi faktai apie alkoholį, stresą ir smegenų sveikatą Nors reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis, pasak E.Vazey, gauti duomenys rodo, kad praktika malšinti stresą alkoholiu gali padėti gydytojams nustatyti asmenis, kuriems gresia didesnė pažinimo funkcijų silpnėjimo rizika.

„Jei žmonės turi tokią patirtį, jiems vertėtų ypač rūpintis oksidacinio streso mažinimu: rinktis tinkamą sveiką mitybą, pakankamai miegoti ir reguliariai sportuoti“, – teigė ji.

Jei jums sunku atskirti alkoholio vartojimą nuo streso, A.Robertsonas pataria susirasti paramos grupę arba kreiptis į terapeutą, kad išmoktumėte sveikiau valdyti stresą. Pasak jo, naudinga jau vien suvokti, jog stresą malšinate alkoholiu. „Svarbiausia – suprasti, kas skatina vartoti alkoholį, – sakė jis. – Tuomet reikėtų vengti šių dirgiklių ir pakeisti juos pozityvesne bei sveikesne veikla: lankyti sporto klubą, susirasti naujų pomėgių, dalyvauti paramos grupių veikloje, įsitraukti į bendruomenę ar susirasti naujų draugų.“

Gydytojai pabrėžė, kad alkoholio vartojimo atskyrimas nuo streso ir sveikesnių įveikos būdų ugdymas ateityje gali labai prisidėti prie smegenų sveikatos palaikymo vidutiniame ir vyresniame amžiuje.