Naujas Nyderlandų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad gyvenimo trukmė po demencijos diagnozės stipriai priklauso nuo paciento lyties ir amžiaus. Duomenų analizė, apėmusi daugiau kaip 5 milijonus pacientų, parodė, kad vyrai ir moterys po diagnozės išgyvena labai skirtingai, rašo „Daily Mail“.
Vyrai ar moterys gyvena trumpiau?
Tyrimas rodo, kad vyrai, kuriems demencija nustatyta sulaukus 60 metų, gyvena vidutiniškai dar 6,5 metų. Tačiau jei liga diagnozuojama 85-erių – išgyvenama tik apie 2 metus. Moterų prognozės geresnės: 60 metų sulaukusios pacientės gyvena dar maždaug 9 metus, o 85 metų – apie 4,5 metų.
Visgi, bendrai vertinant, moterys dažniau suserga vyresniame amžiuje, kai demencijos sukelti fiziniai sutrikimai (pvz., rijimo ar judėjimo sunkumai) tampa pavojingesni. Dėl to jų išgyvenamumo rodikliai galutiniame rezultate yra prastesni.
Didžiausias veiksnys – amžius diagnozės metu
Kaip rašoma „British Medical Journal“, tyrimo autoriai iš Erasmus MC universiteto pabrėžia, kad būtent diagnozės amžius yra svarbiausias veiksnys, lemiantis gyvenimo trukmę po ligos nustatymo. Pavyzdžiui, diagnozė sulaukus 65 metų gyvenimą sutrumpina iki 13 metų, o diagnozė 85-erių – maždaug 2 metais.
Skiriasi ir demencijos tipų prognozės
Tyrime taip pat nagrinėta, kaip gyvenimo trukmę lemia skirtingos demencijos priežastys. Pasirodo, pacientai, kuriems demencija sukelta Alzheimerio ligos – dažniausios šio sutrikimo priežasties – gyvena vidutiniškai 1,4 metų ilgiau nei tie, kuriems demencija atsirado dėl kraujotakos sutrikimų (pvz., insultų).
Be to, gyvenimo trukmė po diagnozės skiriasi ir pagal regionus. Pavyzdžiui, Azijos gyventojai, sergantys demencija, gyvena vidutiniškai 1,4 metų ilgiau nei pacientai Europoje ar Šiaurės Amerikoje.
Ankstyva diagnozė – galimybė lėtinti ligą
Nors demencija vis dar neišgydoma, ankstyvas jos nustatymas leidžia taikyti gydymą, kuris gali sulėtinti simptomų progresavimą. Visgi, ne visi pacientai sulaukia diagnozės – Anglijoje oficialiai diagnozuota tik apie 64 proc. sergančiųjų. Tarp priežasčių minimos diagnostikos paslaugų trūkumas bei gydytojų baimė sukelti pacientams emocinį stresą.
Demencija – dažniausia mirties priežastis
Demencija Jungtinėje Karalystėje jau lenkia širdies ligas ir vėžį – 2023 m. nuo jos mirė daugiau nei 75 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje gyvena apie 944 tūkst. sergančiųjų, o per artimiausius du dešimtmečius šis skaičius gali išaugti iki 1,7 mln.
Alzheimerio liga sudaro apie 60 proc. visų demencijos atvejų. Pradiniai simptomai dažniausiai yra atminties sutrikimai, mąstymo sunkumai, kalbos sutrikimai, nerimas ir orientacijos praradimas. Laikui bėgant būklė progresuoja, o pacientams tampa vis sunkiau valgyti, judėti ir palaikyti ryšį su aplinka.
