Tyrėjai išsiaiškino, kad tie senoliai, kurių protas net ir artėjant 100-ajam gimtadieniui, vis dar aiškus, dažniausiai turi stipresnį ryšį tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių.
Naudodami pažangią funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją, tyrėjai iš Naujojo Pietų Velso universiteto pastebėjo, kad sveikų ilgaamžių smegenyse ryškesnė vadinamosios priekinės ir momeninės smegenų kontrolės tinklo (angl. frontoparietal control network) veikla. Tačiau dar svarbiau, kad ši veikla yra sinchroniška abiejuose pusrutuliuose.
Tyrimo vadovas dr. Jiyang Jiang pabrėžė, kad būtent ši „dvipusė“ sinchronizacija gali būti raktas į ilgalaikį proto aiškumą. Pasak jo, stipresnė abiejų pusrutulių sąveika ypač prisideda prie geresnio erdvinio mąstymo – gebėjimo orientuotis aplinkoje, suprasti formas, atstumus.
Šie atradimai suteikia vilčių, kad smegenys, net ir senstant, gali išlaikyti aukštą darbingumą, jei išlaikoma pusiausvyra tarp jų pusrutulių.
„Šis tyrimas puikiai parodo, kaip šimtametis žmogus gali atskleisti sveiko senėjimo paslaptis – ir kaip smegenys geba prisitaikyti prie amžiaus iššūkių“, – komentavo tyrimo bendraautorius prof. Perminderis Sachdevas.
Lengvas judėjimas – raktas į „sinchronizuotas“ smegenis?
Nors minėtasis tyrimas nenurodo konkrečių veiksmų, kaip pagerinti šią smegenų jungtį, kiti tyrimai leidžia nuspėti vieną paprastą būdą: tai lengvas fizinis aktyvumas.
Vokietijos mokslininkai pastebėjo, kad vos kelių minučių lengvas ėjimas ar bėgimas ant takelio gali sustiprinti tą patį frontoparietalinį tinklą – būtent tą, kuris taip aktyvus sveikų senolių smegenyse.
„Šis smegenų tinklas yra atsakingas už dėmesį, mąstymą ir motorinę kontrolę. Po lengvo fizinio krūvio pastebėjome padidėjusį aktyvumą tiek kairiajame, tiek dešiniajame pusrutulyje“, – teigė minimo Vokietijoje atlikto tyrimo autorė dr. Angelika Schmitt.
Ateities tyrimai sieks nustatyti, koks fizinio aktyvumo „dozavimas“ būtų efektyviausias – kiek ir kaip dažnai judėti, kad palaikytume sveikas, koordinuotas smegenis net ir sulaukus 90-ies ar daugiau.
Parengta pagal „Psychology Today“.
