Kaip portalui 15min atskleidžia Rūta, iki pokyčių ji gyveno gana sėslų gyvenimą – sporto klubą lankydavo tik epizodiškai, o valgydavo nereguliariai ir dažnai tai, kas greita ir nesveika.
Kardinaliai savo įpročius pakeitusi moteris dabar jaučiasi tarsi naujai atgimusi. „Galiu atsitūpti, pilnai sulenkti kelius – tai mažos pergalės, kurios anksčiau atrodė nepasiekiamos“, – džiaugiasi ji.
– Rūta, kas paskatino jus praėjusiais metais atsikratyti tiek svorio? Kaip tuo metu jautėtės – tiek fizinės, tiek ir dvasinės sveikatos prasme?
– Lūžis įvyko 2024 metų sausį, kai veidrodyje pamačiau atvaizdą, kuris manęs visiškai neatspindėjo. Svarstyklės rodė 106 kg, o kūno skausmai – tiek keliuose, tiek nugaroje – buvo tapę mano kasdienybe. Negalėjau net pritūpti užmauti batų savo vaikui, nes keliai paprasčiausiai nebesusilenkdavo, o skausmas buvo toks stiprus, kad vien prisiminus – per kūną nubėga šiurpas. Užlipti į ketvirtą aukštą buvo iššūkis – jau antrame aukšte man trūkdavo oro. Žaisti su vaikais galėdavau tik sėdėdama ant žemės, nes greitai pavargdavau.
