Sekite 15min Google
Vis dėlto vienos saujos suvalgyti nepakaks, kad atmintis staiga pagerėtų. Galima nauda labiau siejama su reguliariu jų įtraukimu į visavertę mitybą, rašo „Parade“.
Kuo graikiniai riešutai išsiskiria iš kitų?
Graikiniuose riešutuose gausu baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Toks derinys padeda ilgiau jaustis sotiems ir išvengti staigių gliukozės kiekio kraujyje svyravimų, kurie gali paveikti energiją bei gebėjimą susikaupti.
Dietologė Sydney Lappe atkreipė dėmesį, kad graikiniai riešutai iš kitų riešutų išsiskiria dideliu polinesočiųjų riebalų ir alfa linoleno rūgšties (ALR) kiekiu. Tai augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis.
Juose taip pat yra polifenolių, vitamino E, vario, mangano ir melatonino. Šios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Tačiau dietologas Ericas Finley pabrėžė, kad nė vieno produkto negalima laikyti stebuklingu „maistu smegenims“. Kur kas svarbiau visa žmogaus mityba ir tai, ar sveikų įpročių laikomasi nuolat.
Padeda smegenų ląstelėms keistis informacija
Daugiau nei pusę smegenų sudaro riebalai, o omega-3 riebalų rūgštys yra svarbi nervinių ląstelių membranų dalis. Jos padeda palaikyti membranų lankstumą, todėl signalai tarp smegenų ląstelių gali būti perduodami sklandžiau.
Šis procesas svarbus mąstymui, mokymuisi, atminčiai ir dėmesio koncentracijai.
Tiesa, graikiniuose riešutuose esanti ALR skiriasi nuo žuvyse randamų eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgščių. Organizmas dalį ALR gali paversti į EPR ir DHR, tačiau šis procesas nėra labai veiksmingas. Todėl specialistai pataria neapsiriboti vien graikiniais riešutais ir rinktis įvairius omega-3 šaltinius.
Graikinių riešutų nauda gali būti susijusi ir su kraujagyslių sveikata. Gera kraujotaka padeda aprūpinti smegenis deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, o dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių siejama ir su spartesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Ar sauja riešutų gali iškart pagerinti atmintį?
Dietologai perspėja nesitikėti, kad suvalgius graikinių riešutų atmintis ar dėmesys pagerės tą pačią minutę. Galima jų nauda labiau siejama su ilgalaikiu ir reguliariu vartojimu.
Vis dėlto 2025 metais paskelbto nedidelio tyrimo rezultatai parodė, kad jauni suaugusieji, pusryčiams valgę graikinių riešutų, kai kurias dėmesio ir sprendimų priėmimo užduotis atliko greičiau. Tyrime dalyvavo tik 32 žmonės nuo 18 iki 30 metų, todėl išvadoms patvirtinti reikia gerokai didesnių ir įvairesnių tyrimų. Rezultatai, susiję su trumpalaike atmintimi, taip pat nebuvo vienareikšmiai.
Tai reiškia, kad graikinių riešutų nereikėtų pristatyti kaip priemonės atminčiai akimirksniu pagerinti. Jie veikiau yra vienas iš maistingų produktų, galinčių prisidėti prie smegenims palankios mitybos.
Graikiniuose riešutuose esantys polifenoliai, vitaminas E ir kiti antioksidantai padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu. Ilgainiui jis gali pažeisti ląsteles ir prisidėti prie uždegiminių procesų.
Šių riešutų sudėtyje esančios medžiagos gali padėti palaikyti natūralius smegenų apsaugos mechanizmus. Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad vien graikinių riešutų valgymas galėtų apsaugoti nuo Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų.
Kiek graikinių riešutų suvalgyti?
Standartine porcija laikomi maždaug septyni sveiki graikiniai riešutai arba 14 jų puselių. Toks kiekis aprūpina organizmą sveikaisiais riebalais, baltymais ir skaidulomis.
Daugiau nebūtinai reiškia geriau, mat graikiniai riešutai yra kaloringi, todėl specialistai rekomenduoja apsiriboti viena porcija. Juos galima valgyti vienus arba derinti su natūraliu jogurtu, koše, uogomis ir nedideliu kiekiu juodojo šokolado.
