Po skiepų tampa GMO?
Dėmesį į šį tarptautinį susitarimą atkreipė kelios „Facebook“ vartotojos. Jų paskyrose pasirodė identiškas tekstas, panašu, nukopijuotas iš uždaro susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalo.
Įraše be jokios įžangos pateikta nuoroda, kur galima „įsiskaityti ir išstudijuoti“ patį Kartachenos protokolą.
„P.S. Visi pasiskiepiję vaccina gauta taikant šiuolaikinę biotechnologiją yra traktuojami, kaip turintys naują genetinės medžiagos derinį. O t.y. g) „gyvasis modifikuotas organizmas“ – bet kuris gyvas organizmas, turintis naują genetinės medžiagos derinį, gautą taikant šiuolaikinę biotechnologiją;
toliau: i) „šiuolaikinė biotechnologija“ – tai:
a) in vitro nukleino rūgščių metodai (A.B.: visos manipuliacijos nukleino rūgštimis mRNR; iRNR; tRNR ir t.t.), įskaitant rekombinantinę dezoksiribonukleino rūgštį (DNR) ir tiesioginį nukleino rūgščių įterpimą į ląsteles ar organoidus... (kalba netaisyta – red. past.)“
Minimas dokumentas Lietuvoje iš tiesų galioja, bet jis interpretuojamas klaidingai.
Skirtas biologinei įvairovei saugoti
Paspaudus pateiktą nuorodą, galima rasti Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą, o jame – ir cituotas frazes, tik jos reiškia ką kita.
Biologinės įvairovės konvencija (angl. Convention on Biological Diversity) yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tausų jos naudojimą.
Valstybės įsipareigojo reguliuoti, valdyti ir kontroliuoti grėsmes, susijusias su gyvų modifikuotų organizmų, atsiradusių taikant šiuolaikines biotechnologijas, naudojimu ir išskyrimu.
Konvencijos tekstą parengė Tarpvyriausybinis derybų komitetas. Dar 1988-1989 m. Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos iniciatyva buvo sudarytos dvi ekspertų darbo grupės, kurios analizavo biologinę įvairovę pasaulyje ir ją apsaugančios tarptautinės sutarties poreikį.
Per ateinančius metus buvo paruoštas jos tekstas, o dėl galutinio varianto susitarta 1992 m. konferencijoje Nairobyje (Kenija). Netrukus konvencija buvo pateikta šalims pasirašyti. Ji įsigaliojo pačioje 1993 m. pabaigoje, praėjus 90 dienų po trisdešimtos šalies ratifikacijos.
Pasirašydamos Konvenciją šalys susitarė bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, rengti atitinkamas strategijas ir numatyti biologinės įvairovės apsaugos priemones nacionalinėse programose, identifikuoti ir stebėti biologinę įvairovę bei jai poveikį darančius veiksnius.
Buvo susitarta steigti ir tinkamai prižiūrėti saugomas teritorijas, saugoti ekosistemas ir natūralias buveines, skatinti ekologiškai pagrįstą ir tausią gretimų teritorijų plėtrą.
Numatyta atkurti nualintas ekosistemas ir padėti atkurti nykstančias rūšis, neleisti plisti svetimoms rūšims, jas kontroliuoti ir naikinti, išlaikyti ir skatinti tradicinius biologinių išteklių naudojimo būdus bei papildomas išsaugojimo priemones.
Valstybės taip pat įsipareigojo reguliuoti, valdyti ir kontroliuoti grėsmes, susijusias su gyvų modifikuotų organizmų, atsiradusių taikant šiuolaikines biotechnologijas, naudojimu ir išskyrimu.
2000 m. sausio 29 d. Monrealyje priimtas, o gegužę Nairobyje pasirašytas Kartachenos biosaugos protokolas. Lietuva dokumentą ratifikavo 2003 m. rugsėjį, jis įsigaliojo 2004 m. vasarį.
Protokolo tikslas – užtikrinti gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikines biotechnologijas ir galinčių turėti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, saugų, pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai nekeliantį naudojimą, perdavimą ir judėjimą tarp šalių.
Skiepai nelaikomi genetiškai modifikuotais
Kaip apibrėžta protokole ir kitur, gyvieji modifikuoti organizmai – bet kurie gyvi organizmai, turintys naują genetinės medžiagos derinį, gautą taikant genų inžinerijos metodus.
Tam naudojama rekombinantinės DNR technologija. Mielėms ir prokariotams – organizmams, kurių ląstelės neturi tikro branduolio, pavyzdžiui, bakterijoms, taikomos platesnės modifikavimo technologijos).
Jie dažnai vadinami genetiškai modifikuotas organizmais (GMO). Pavyzdžiui, pastarasis terminas naudojamas ES teisės aktuose.
GMO yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista būdu. kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti galima ir mikroorganizmus, ir augalus, ir gyvūnus, naudojant įvairius metodus. Jie paminėti ir Kartachenos protokole.
Protokolo tikslas – užkirsti kelią GMO naudojimui, kuris kenkia biologinei įvairovei, apibrėžti vienodai aukštus GMO judėjimo tarp valstybių reikalavimus.
Informacija apie GMO naudojimą, paplitimą, leidimus, teisės aktus ir kitą informaciją galima rasti specialioje duomenų bazėje.
Protokolą pasirašiusios šalys pripažino, kad šiuolaikinė biotechnologija sparčiai plinta, kartu kyla visuomenės susirūpinimas dėl jos galimo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Nors, jei plėtojama ir taikoma laikantis atitinkamų apsaugos priemonių, ji suteikia didelių galimybių kelti žmonių gerovę, esama ir rizikos sveikatai.
Valstybės įsipareigojo užtikrinti, kad bet kokie GMO kuriami, apdirbami, gabenami, naudojami, perduodami ir išleidžiami taip, kad būtų užkirstas kelias arba sumažinta rizika biologinei įvairovei, atsižvelgiant ir į riziką žmogaus sveikatai.
Protokolą pasirašiusios šalys pripažino, kad šiuolaikinė biotechnologija sparčiai plinta, kartu kyla visuomenės susirūpinimas dėl jos galimo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Nors, jei plėtojama ir taikoma laikantis atitinkamų apsaugos priemonių, ji suteikia didelių galimybių kelti žmonių gerovę, esama ir rizikos sveikatai.
Valstybės įsipareigojo užtikrinti, kad bet kokie GMO kuriami, apdirbami, gabenami, naudojami, perduodami ir išleidžiami taip, kad būtų užkirstas kelias arba sumažinta rizika biologinei įvairovei, atsižvelgiant ir į riziką žmogaus sveikatai.
Paprastai tariant, protokolo tikslas – užkirsti kelią GMO naudojimui, kuris kenkia biologinei įvairovei, apibrėžti vienodai aukštus GMO judėjimo tarp valstybių reikalavimus.
Dokumento taisyklės netaikomos GMO, kurie naudojami kaip medicinos produktai žmonėms (pvz., skiepai). Kartachenos protokole vakcinos net nepaminėtos.
DNR net nepasiekia
Portalas 15min ne kartą yra paneigęs mitus apie vakcinas nuo COVID-19, paremtas informacine RNR, apie kurias dažniausiai kuriamos melagienos.
Taip pat skaitykite: Dar viena vakcinų priešininkų fantazija: jos pakeis DNR ir nuslopins potraukį seksui
Vienas populiariausių mitų apie šiuos skiepus – jie tariamai keičia žmogaus DNR. Netiesa – šios vakcinos neturi jokio sąlyčio su DNR ir paskiepyto žmogaus genomo nepakeičia. Jos tėra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
Taip pat skaitykite: Nepaliauja gąsdinti žmones dėl vakcinų poveikio: melas, kad jos pakeis DNR
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas. Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą.
SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
Taip pat skaitykite: Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
15min verdiktas: melas. Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos protokolas nenumato, kad moderniomis vakcinomis pasiskiepiję žmonės laikomi turinčiais naujos genetinės medžiagos. Vakcinos nelaikomos genetiškai modifikuotais organizmais, šiame dokumente apie jas net nekalbama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
