Kas Donaldui Trumpui pakišo klaidingą mintį apie vaisto „Tylenol“ ir autizmo ryšį?

Kiekviena užuomina, kad autizmą sukelia skiepai ar medikamentai, įplieskia karštas diskusijas. Bet po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad ši būklė gali būti susijusi ne tik su vaikystėje gaunamomis vakcinomis, bet ir populiariu vaistu nuo skausmo „Tylenol“, sukėlė tikrą audrą. Iš kur atsirado ši prielaidą ir kiek ji pagrįsta moksliškai?
Nėščioji geria papildus
Nėščioji geria vaistus / Shutterstock nuotr.

Kaip padėką pasiuntė širdelių

Rugsėjo 22-ąją vykusioje spaudos konferencijoje D.Trumpas, be kita ko, žėrė medicininius patarimus besilaukiančioms moterims ir mažų vaikų tėvams. Jis vis kartojo, kad nėščiosios neturėtų vartoti, o mažyliai gauti skausmą malšinančio vaisto.

Prezidentas susiejo autizmą su vaikystėje gaunamomis vakcinomis ir populiaraus vaisto nuo skausmo „Tylenol“ vartojimu nėštumo metu.

Baltųjų rūmų tą pačią dieną paskelbtame pranešime išvardyta nemažai tyrimų, kurie esą pagrindžia tokias išvadas.

Šios prielaidos, prieštaraujančios medikų ir mokslininkų vertinimui, sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose ir kitur internete.

„Trumpas paskelbia karą paracetamoliui, susiedamas jį su autizmu“, – citavo vienos „Facebook“ grupės narė, kuri, tiesa, vėliau pridėjo mokslininkų išvadą, kad didėjančio autizmo diagnozių skaičiaus priežastys lieka neaiškios.

Būklės, kurioms gydyti nėštumo metu vartojamas paracetamolis, yra daug pavojingesnės nei bet kokia teorinė rizika ir gali sukelti sunkų sergamumą bei mirtingumą nėščiajai ir vaisiui.

Pasak internautės, JAV prezidentas teigė, kad paracetamolio vartojimas nėštumo metu gali būti susijęs su didėjančiu autizmo atvejų skaičiumi: „Kalbėdamas su rėmėjais, jis sakė, kad amišai „neserga autizmu“, ką jis susiejo su jų atsisakymu vartoti skausmą malšinantį vaistą „Tylenol“. Pasak Trumpo, šio vaisto vartojimas yra „blogas“, ir jis paragino žmones „laikytis nuo jo atokiau“.

Jis taip pat palygino situaciją su Kuba, kur, jo teigimu, „nėra pinigų vaistui, todėl nėra ir autizmo.“ (kalba šioje ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.).

Buvo ir gerokai emocingesnių įrašų. Štai viena „Facebook“ vartotoja dėkojo D.Trumpui, pasiųsdama jam veiduką su širdelėmis už tai, kad jis „sunaikino ortodoksinį naratyvą apie autizmą ir vakcinas, patvirtino daugelį to, ką metų metus kalbėjo vakcinų sužeistų vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas, tėvai“.

Ta pati internautė mažiau nei po pusvalandžio įspėjo, jog „Tylenol“ ypač pavojingas kartu su marmalais“ (taip vakcinų skeptikai dažnai vadina skiepus).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Už komentarus apie autizmą Donaldas Trumpas sulaukė ir širdelių
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Už komentarus apie autizmą Donaldas Trumpas sulaukė ir širdelių

„HHS (JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas – red. past.) ką tik paskelbė įspūdingą rekomendaciją: nėščioms moterims ir mažiems vaikams nevartoti „Tylenol“ (acetaminofeno), paremtą novatoriškais 2025 m. Sinajaus kalno ir Harvardo universiteto tyrimais“, – citavo ji.

Už ekspertizę – 150 tūkst. dolerių

„Facebook“ vartotojos paminėti tyrimai tikrai buvo atlikti. Didžiausio JAV ligoninių tinklo „Mount Sinai“ (angl. „Sinajaus kalno“) Icahno medicinos mokyklos tyrėjai pranešė nustatę, kad „prenatalinis acetaminofeno vartojimas gali padidinti neurologinio vystymosi sutrikimų, įskaitant autizmo spektro sutrikimą ir dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), riziką vaikams“.

Studijos rezultatai buvo paskelbti žurnale „BMC Environmental Health“. Tiesa, tai buvo ne naujas tyrimas, tik 46 kitų tyrimų, apimančių 100 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių, analizė.

„Acetaminofenas (dažnai parduodamas su prekės ženklu „Tylenol“, o už Jungtinių Valstijų ir Kanados ribų žinomas kaip paracetamolis) yra dažniausiai nėštumo metu vartojamas nereceptinis vaistas nuo skausmo ir karščiavimo, jį vartoja daugiau nei pusė nėščiųjų visame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?

Taip pat skaitykite: D.Trumpas paskelbė įrašą apie vakcinas ir autizmą, bet ar tikrai jas pavadino nuodingomis?

Iki šiol acetaminofenas buvo laikomas saugiausia galvos skausmo, karščiavimo ir kitokio skausmo malšinimo galimybe“, – teigiama „Mount Sinai“ pranešime spaudai, bet čia pat pridėta, kad analizės rezultatai šiai nuostatai meta iššūkį.

Harvardo universitetas atskiro tyrimo neatliko. Bet tarp minėtos studijos autorių buvo šio universiteto T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos vieno iš fakultetų dekanas, aplinkos sveikatos profesorius dr. Andrea Baccarelli.

Specialioje skiltyje apie interesų konfliktą jis nurodė, kad buvo ieškovų ekspertas byloje nagrinėjant galimą ryšį tarp acetaminofeno vartojimo nėštumo metu ir neurologinės raidos sutrikimų. Federalinis teisėjas atmetė ieškinius dėl patikimų mokslinių įrodymų trūkumo. Ieškovai šį sprendimą apskundė.

Autistiški buvo 1,42 proc. vaikų, kurių mamos nėštumo metu vartojo paracetamolį, ir 1,33 proc. vaikų, kurie nesusidūrė su šiuo vaistu iki gimimo.

JAV dienraštis „The New York Times“ išsiaiškino, jog A.Baccarelli už tai, kad jis būtų ekspertas ieškovų vardu ieškiniuose prieš „Tylenol“ gamintoją, buvo sumokėta mažiausiai 150 tūkst. JAV dolerių.

Siūlo ne atsisakyti, o vartoti apdairiai

Vaisto „Tylenol“ pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis (dar vadinamo acetaminofenu) – analgetikas (skausmo malšintojas) ir antipiretikas (karščiavimą mažinanti medžiaga).

Jis laikomas saugiu vaistu, kai vartojamas rekomenduojamomis dozėmis. Tinka ir suaugusiems, ir vaikams, dažnai naudojamas karščiavimui mažinti.

JAV, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sveikatos institucijos patvirtino paracetamolio saugumą nėštumo metu, pažymėdamos, kad nėra patikimų įrodymų, jog jis keltų riziką vaisiui, tačiau rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią dozę.

123RF.com nuotr./Skausmas
123RF.com nuotr./Skausmas

Beje, tai nurodyta ir cituotame Harvardo universiteto pranešime apie jų mokslininko atradimą: „Rekomenduojame vartoti acetaminofeną apdairiai – mažiausią veiksmingą dozę, trumpiausią laiką – prižiūrint gydytojui, atsižvelgiant į individualų rizikos ir naudos vertinimą, o ne taikant platų apribojimą.“

JAV Maisto ir vaistų administracija savo ruožtu neseniai paskelbė parengsianti laišką klinikų gydytojams, ragindama juos būti atsargius dėl acetaminofeno vartojimo nėštumo metu.

Bet kartu pridėjo: „Svarbu pažymėti, kad, nors ryšys tarp acetaminofeno ir neurologinių būklių aprašytas daugelyje tyrimų, priežastinis ryšys nebuvo nustatytas, o mokslinėje literatūroje yra priešingų studijų.

Taip pat pažymima, kad acetaminofenas yra vienintelis nereceptinis vaistas, patvirtintas vartoti karščiavimui nėštumo metu gydyti, o nėščiosioms stipriai pakilusi temperatūra gali kelti pavojų vaikams. Be to, aspirinas ir ibuprofenas turi gerai dokumentuotą neigiamą poveikį vaisiui“.

Tai patvirtina ir medikai. „Būklės, kurioms gydyti nėštumo metu vartojamas acetaminofenas, yra daug pavojingesnės nei bet kokia teorinė rizika ir gali sukelti sunkų sergamumą bei mirtingumą nėščiajai ir vaisiui“, – pabrėžė Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo vadovas Stevenas Fleischmanas.

JAV daugiau nei pusė nėščiųjų nurodė besilaukdamos paracetamolį vartojusios bent kartą. Jei šis medikamentas tikrai lemtų autizmą, tuomet teoriškai kas antram naujagimiui grėstų paaugus ar dar vėliau išgirsti šią diagnozę. 2020-aisiais autizmas JAV buvo diagnozuotas vienam iš 36 aštuonmečių (27,6 atvejo 1 000 vaikų).

Kas bendro tarp ledų ir ryklių?

Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ne kartą aiškinosi, ar paracetamolio vartojimas nėštumo metu gali būti susijęs su neurologinės raidos sutrikimais, pavyzdžiui, autizmu ar ADHD. Jie atliko vadinamuosius stebėjimo tyrimus, taigi nustatė tik asociacinį, ne priežastinį ryšį.

Skirtumui tarp jų paaiškinti dažnai pasitelkiamas pavyzdys apie ledus ir incidentus su rykliais. Jis aprašytas Glazgo universiteto studentų sukurtame tinklalapyje apie mokslą ir technologijas „The Gist“.

Vien dėl to, kad ryklių užpuolimų padaugėja, kai žmonės valgo daugiau ledų, negalima daryti išvados, kad šie skanėstai yra nelaimės priežastis.

„Vasarą išaugus ledų vartojimui, padaugėja ir ryklių išpuolių Australijos pakrantės paplūdimiuose. Galbūt tai intriguojančiai perteikia mitybos poveikį tam, kiek žmonės yra patrauklūs rykliams?

Galbūt didelis riebalų kiekis leduose yra svorio augimo priežastis, o dėl to galite tapti patrauklesni rykliams ir taip padidinti tikimybę būti užpulti? Arba galbūt rykliai, turėdami labai išvystytą uoslę ir jautrius elektrinius receptorius, gali pajusti skrandyje ką tik suvalgytus ledus?

Atrodo, kad nesveikas maistas gali sutrumpinti jūsų gyvenimo trukmę neaiškesniais būdais, nei manėte“, – kiek ironiškai tinklalapyje svarstoma apie neįprastą statistinių duomenų sąsają.

Tam yra paprasta priežastis – per karščius žmonės ne tik valgo daugiau ledų, bet ir dažniau leidžia laiką paplūdimyje. Vandenyje būna daugiau poilsiautojų, tad tikimybė kam nors būti užpultam natūraliai padidėja. Rykliams nesvarbu, kaip dažnai auka laižo ledus, o gal skanauja kitus saldumynus, jie tiesiog puola matomą grobį.

123RF.com nuotr./Ryklys
123RF.com nuotr./Ryklys

Vien dėl to, kad ryklių užpuolimų padaugėja, kai žmonės valgo daugiau ledų, negalima daryti išvados, kad šie skanėstai yra nelaimės priežastis.

Autizmas nustatytas 1,42 proc. vaikų

Priežastiniam ryšiui tarp paracetamolio ir autizmo nustatyti neužtenka palyginti vaisto vartojimo ir diagnozių skaičius. Nors kai kurie tyrimai šį ryšį patvirtina, kitų išvados – priešingos.

Bene didžiausias šios hipotezės tyrimas apėmė kone 2,5 mln. vaikų, gimusių Švedijoje 1995-2019 m. Paaiškėjo, kad autistiški buvo 1,42 proc. vaikų, kurių mamos nėštumo metu vartojo paracetamolį, ir 1,33 proc. vaikų, kurie nesusidūrė su šiuo vaistu iki gimimo. Stokholme veikiančio Karolinska instituto epidemiologas Viktoras Ahlqvistas, vienas iš studijos autorių, tai įvertino kaip nedidelį skirtumą.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai D.Trumpas autizmo atvejų gausėjimą susiejo su „chemtreilais“?

Taip pat skaitykite: Ar tikrai skiepai naujagimiams nuo hepatito B autizmo riziką padidina 1135 proc.?

Tyrėjai taip pat lygino brolius ir seseris, kurių laukdamosi mamos vartojo paracetamolį arba ne. Tokiu atveju vienintelis autizmo veiksnys turėjo būti vaistas, bet statistiškai reikšmingos neigiamos įtakos nenustatyta.

Tikslios šios kompleksinės būklės priežastys iki šiol neperprastos. Manoma, kad įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, užterštumas. Todėl būtina atsižvelgti ne tik į paracetamolio vartojimą arba ne, bet ir daugelį kitų veiksnių, pavyzdžiui, nėščiosios ligas, karščiavimą, nuo kurio turėjo apsaugoti vaistas, ir pan.

Išsamiam moksliniam tyrimui reikėtų kontroliuojamų eksperimentų su atsitiktinai parinktais žmonėmis. Kitaip tariant, dalis dalyvaujančių nėščiųjų turėtų gerti paracetamolį, kitos – ne, po to reikėtų aiškintis, ar jų vaikai yra autistiški. Bet tokie bandymai būtų neetiški – kaip nuspręsti, kurios moterys galėtų malšinti skausmą ir mažinti temperatūrą, kurios turėtų kentėti, kaip siūlė D.Trumpas, ir rizikuoti pakenkti ne tik sau, bet ir vaisiui?

15min verdiktas: melas. Moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad nėštumo metu vartojamas paracetamolis gali sukelti autizmą. Kai kurios studijos patvirtina tik asociacijas tarp vaisto ir šios būklės, bet ne priežastinį ryšį. Išsamūs tyrimai, kurie galbūt padėtų atsakyti į šį klausimą, būtų neetiški.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą