Pasak jos, teisiniu požiūriu svarbu suprasti, kad nors mobingas siaurąja prasme siejamas su darbo santykiais, darbdavio ar vadovo veiksmai, kurie tęsiasi po jų nutraukimo, niekur nedingsta. Kaip teisininkė paaiškino, jie gali būti vertinami kaip savarankiški teisės pažeidimai – persekiojimas, garbės ir orumo pažeidimas ar privataus gyvenimo pažeidimas.
Todėl, pasak jos, esminis klausimas nėra, ar darbo santykiai jau pasibaigė.
Esminis klausimas, ar neteisėti veiksmai tęsiasi.
Darbo kodeksas įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojo orumą ir apsaugą nuo psichologinio smurto (DK 30 str.). Ši pareiga, pasak R.Joskaudienės, apima visus su darbo santykiais susijusius veiksmus – įskaitant atleidimo procesą ir situacijas, kai santykiai faktiškai dar užbaigiami.
„Tačiau kai elgesys tęsiasi po darbo santykių nutraukimo, jis peržengia darbo teisės ribas ir pereina į kitų teisės šakų reguliavimą“, – teigė R.Joskaudienė.
Ką tai reiškia?
Jeigu po atleidimo darbdavys ar vadovas toliau sistemingai kontaktuoja, daro spaudimą, seka, pasak R.Joskaudienės, galimas neteisėtas persekiojimas.
„Pavyzdžiui, jis skleidžia tikrovės neatitinkančią ar žeminančią informaciją apie buvusį darbuotoją“, – minėjo teisininkė.
Taip pat pasak jos, tokiu atveju galima civilinė atsakomybė už garbės ir orumo pažeidimą (CK 2.24).
„Pavyzdžiui, jei viešina asmeninę informaciją, susirašinėjimus, sveikatos ar šeimos duomenis“, – nurodė R.Joskaudienė.
Jos teigimu, gali būti ir privataus gyvenimo pažeidimas (CK 2.23, galimai ir baudžiamoji atsakomybė, BDAR).
„Tuomet, kai buvęs darbdavys daro įtaką naujam darbdaviui ar klientams, siekiant pakenkti“, – pabrėžė teisininkė.
Pasak jos, tai – neteisėti veiksmai, galintys sukelti pareigą atlyginti žalą.
Esminė įžvalga iš praktikos
Teismai, anot teisininkės, vertina ne formalų santykių buvimą, o elgesio pobūdį ir pasekmes.
„Jeigu nustatomas sistemingumas, kryptingas poveikis ir žala asmeniui, atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo to, ar darbo santykiai dar galioja“, – teigė ji.
Tai, pasak R.Joskaudienės, reiškia, kad mobingas darbo metu gali „transformuotis“ į persekiojimą po atleidimo, o atsakomybė neišnyksta – keičiasi jos teisinis pagrindas.
