Mažėjanti pasiūla neatitinka lūkesčių
Populiariausio šalies darbo portalo „CVbankas.lt“ duomenys rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį darbo pasiūlymai su galimybe dirbti iš namų sudarė vos 4,3 proc. visų skelbimų – tai yra mažiausiai per pastaruosius trejus metus, o pilną nuotolinį darbą nurodė tik 1,3 proc. skelbimų.
Portalo lankytojų apklausa atskleidžia, kad bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų norėtų net 9 iš 10 darbuotojų, todėl mažėjančios hibridinio darbo galimybės prasilenkia su kandidatų turimais lūkesčiais. Ekspertų teigimu, hibridinio darbo sąlygų aptarimas su kandidatais, kurių darbo pobūdis tai leidžia, jau yra tapęs savaime suprantama darbo pokalbių dalimi.
„Pandemija iš esmės pakeitė žaidimo taisykles, todėl darbo vietos lankstumu per darbo pokalbį šiandien domisi dauguma. Ar tai būtų pilnas darbas iš namų, ar dalis savaitės nuotoliu pagal situaciją – kandidatai tikisi, kad darbdavys šiuo atžvilgiu bus lankstus, todėl hibridinis modelis yra nebe privalumas, o lūkestis“, – teigia „Atranka 360“ vykdančioji direktorė Asta Jurėnienė.
„CVbankas.lt“ apklausa rodo, kad šiandien labiausiai įmonėse paplitusi hibridinio darbo tvarka leidžia iš namų dirbti 1-2 dienas per savaitę (44 proc.), o antroje vietoje rikiuojasi neribota darbo vietos politika (21 proc.), leidžianti darbuotojams pasirinkti, kiek dienų per savaitę dirbti biure.
Taupo laiką ir padeda pritraukti talentą
Nepaisant mažėjančių skelbimų su galimybe dirbti iš namų, personalo atrankos įmonės „Go Do Job“ karjeros koučerės Irenos Šiurkės teigimu, hibridinis darbo modelis turi daug privalumų – leidžia taupyti laiką, pinigus ir ženkliai išplėsti samdos radarą ieškant darbuotojų, todėl darbo vietos lankstumą propaguojančios įmonės įgauna konkurencinį pranašumą.
„Nuotolinis darbas taupo tiek darbdavių, tiek darbuotojų laiką ir didina veiklos produktyvumą. O darbdaviams tai padeda sutaupyti pinigų biurų nuomos kaštams ir leidžia talentų ieškoti platesniu masteliu, nes nebūtina samdyti tik konkrečiame mieste, kur įsikūręs įmonės biuras. Dėl to lankstesnį darbo modelį turinčios įmonės laimi prieš to nesiūlančias“, – paaiškina I.Šiurkė.
Bendrovės „Ignitis Group“ talentų pritraukimo vadovė Morta Grigaliūnaitė-Starkė antrina, kad nemažą dalį jų darbo jėgos sudaro profesijos, kurioms būti darbo vietoje yra kritiškai svarbu. Visgi, jei darbui atlikti tam būtinybės nėra, kandidatai darbo pokalbio metu beveik visada domisi lankstumo galimybėmis.
Dirbti nuotoliu nori ne visi
„CVbankas.lt“ apklausos duomenimis, 24 proc. darbuotojų neturi galimybės dirbti nuotoliu, nes darbdavys tokios galimybės nesuteikia arba to neleidžia jų darbo pobūdis, tačiau kas dešimtas teigia, kad dirbti iš namų net ir nenorėtų. „Atranka 360“ specialistės A.Jurėnienės teigimu, šiame atsakyme slypi priežastys, kurios dalinai paaiškina hibridinio darbo pasiūlymų antirekordą.
„Nuotolinis darbas turi savų iššūkių. Daug žmonių mini, kad jiems trūksta gyvo bendravimo, socializacijos ir komandinio ryšio. Taip pat išsitrina ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nes namai tampa vieta viskam, todėl sunkiau atsijungti ir ilgainiui atsiranda perdegimo rizika. Savaime suprantama, kad dalis žmonių nori to išvengti“, – tvirtina A.Jurėnienė.
Bendrovės „Ignitis Group“ atstovė tvirtina taip pat pastebinti labai panašius nuotolinio ir hibridinio darbo trūkumus, tuo metu „Go Do Job“ specialistė I.Šiurkė pabrėžia, kad viską lemia ne tik darbo vietos lokacija, bet ir pačių darbuotojų asmeniniai poreikiai bei darbo etika.
„Dirbant nuotoliu mažėja darbuotojų įsitraukimas į komandą ir visą organizaciją, o darbdaviams tampa sunkiau sukontroliuoti tam tikrus dalykus, bet galiausiai viskas remiasi į kiekvieno asmenybinius faktorius. Vienam reikia būti biure ir jausti kolegas, o kitam priešingai – to nereikia, nes biure jaučiasi labiau išsiblaškę ir krenta produktyvumas“, – sako I.Šiurkė.
Nepaisant smukusio darbo pasiūlymų su galimybe dirbti nuotoliu skaičiaus ir galimų iššūkių, visos trys kalbintos atrankų specialistės sutaria, jog būtent hibridinis modelis, kur įmanomas, gali tapti optimaliausiu pasirinkimu balansuojant darbo efektyvumą ir darbuotojų gerovę.
