2025-09-06 12:47

Mokslas apie ūgį: ar vaikai ir toliau praaugs tėvus, koks vidutinis lietuvių ūgis ir kaip atrodome Europoje?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni žmonės yra itin aukšti, o kiti – žemesni? Mūsų ūgį lemia ne vien genetika, bet ir aplinkos veiksniai. Apie tai kaip ir kodėl mes augame, apie ūgio įtaką socialiniam statusui interviu 15min papasakojo gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Rimantas Jankauskas
Rimantas Jankauskas

Mokslininkas teigia, kad genetika lemia apie 60–80 proc. žmogaus galutinio ūgio, o likusi dalis – aplinkos veiksniai.

Vieni svarbiausių aplinkos veiksnių, lemiančių mūsų ūgį – mityba bei sveikata. „Nesergantis vaikas gali užaugti aukštesnis“, – teigia mokslininkas.

O sulėtinti augimą gali ne tik ligos, bet ir per didelis fizinis krūvis.

Apie tai, kodėl ryte atrodome aukštesni, kurios šalies vyrai – aukščiausi pasaulyje ir kaip tarp kitų šalių atrodo lietuviai, koks šiuo metu vidutinis Lietuvos moterų ir vyrų ūgis bei ar vaikai ir toliau praauginės savo tėvus – pokalbis „Mokslas apie“ straipsnių cikle su profesoriumi R.Jankausku.

– Kada žmogus nustoja augti?

– Vidutiniškai – merginos 15-16 metų, o vaikinai 17-19 metų.

– Bet juk kartais matome, kad žmonių ūgis didėja iki vėlesnio amžiaus, kas tai lemia?

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą