15min tęsia straipsnių ciklą „Mokslas apie“, kuriame mokslininkai atsako į svarbius ir aktualius klausimus įvairiomis temomis, o šįkart – pokalbis ir įdomiausi faktai apie atmintį.
Daugiau iš „Mokslas apie“
- Mokslas apie ūgį: ar vaikai ir toliau praaugs tėvus, koks vidutinis lietuvių ūgis ir kaip atrodome Europoje?
- Klausos aparatų karta? Gydytojas įspėja apie ausinukų daromą žalą
- Mokslas apie miegą: kaip įvaldyti savo sapnus ir ką daryti pajutus miego paralyžių?
- Mokslas apie vunderkindus: kokie yra gabių vaikų požymiai, ar tokiu gimstama ir kaip elgtis tėvams
Tokie gimstame, bet yra būdų keisti
Kodėl vieni gali pasigirti geresne atmintimi, o kiti vargsta bandydami įsiminti informaciją ir ją itin greitai pamiršta? Pasirodo, tai gali lemti net genetika. Ar žinojote tai?
Štai, pavyzdžiui, gebėjimas sutelkti dėmesį ar išlaikyti informaciją veikliojoje atmintyje iš dalies yra paveldimas, bet gali būti lavinamas per mokymąsi, patirtį ir aplinką. Įtakos turi ir fizinis aktyvumas bei kasdieniai įpročiai.
„Tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas gerina smegenų kraujotaką ir, apskritai, palaiko geresnę smegenų sveikatą, kartu – ir geresnę atmintį.
O kokybiškas miegas būtinas, kad nauja informacija būtų įtvirtinta ilgalaikėje atmintyje. Miego trūkumas, nuolatinis stresas, pervargimas, prasta emocinė būsena ar psichikos sveikatos sunkumai, tokie kaip depresija, gali trikdyti šiuos procesus, ypač smegenų srityse, atsakingose už atmintį“, – 15min komentavo V.Azuma.
Tad ką signalizuoja tai, jog, kaip neretai sakoma, šių dienų žmonių atmintis yra prastesnė nei anksčiau?
